„Klimato krizė gali būti sprendžiama tik kartu su kova už lygesnę ir teisingesnę visuomenę“: kalba iš „Eitynių už ateitį“

Dažnai girdime, kad klimato krizė liečia visus. Kylantis vandenynų lygis, beprecendentės modernioje istorijoje karščio bangos, miškų gaisrai ir kitos klimato kaitos sukeliamos problemos paveiks mus visus vienodai – nesvarbu ar tu kompanijos akcininkas, stambus žemvaldys ar eilinis darbuotojas. Juk visi mes, pirmiausiai, žmonės, ar ne?

Įprasta kalbėti, kad visi esame atsakingi už klimato krizę. Aš, tu, ir kiekviena iš mūsų, turime jausti kaltę už šią krizę lyg už pirminę nuodėmę. Teigiama, kad planeta kenčia dėl žmonių godumo ir vartotojiškumo. Todėl visi turime prisiimti vienodą atsakomybę už šios krizės pažabojimą – vartoti ekologiškai, dažniau naudotis viešuoju transportu, nebenaudoti plastikinių šiaudelių ir maišelių, pirkti vietinius produktus, kilniai mokėti automobilių taršos mokestį.

Bet mažiausia, ko mums dabar reikia – tai asmeninės kaltės jausmo. Tiesą pasakius, mes, didžioji pasaulio gyventojų dalis, nesame atsakingi už klimato atšilimą.

Kokia prasmė nerimauti dėl šiaudelių savo gėrimuose, kai kiti nemato problemos skristi privačiu lėktuvu į savo kurortinę vilą savaitgalio atsipalaidavimui? Kiek iš tiesų prasminga rūšiuoti atliekas, kai tarptautinės korporacijos, niekieno netrukdomos, kraunasi pelnus, neįsivaizduojamais mastais teršdamos orą ir žemę besivystančio pasaulio valstybėse? Žinoma, aš kalbu apie pasaulio turtinguosius ir galinguosius.

Remiantis „Oxfam“ atlikto tyrimo duomenimis, 10 procentų pasaulio turtingųjų atsakingi už pusę visos populiacijos sukuriamo anglies dvideginio. Tuo tarpu kitoje piramidės pusėje, 50% planetos gyventojų, paprastų dirbančių žmonių, sukuria vos 10 procentų anglies dvideginio. Ir būtent šie žmonės labiausiai kenčia nuo klimato krizės. Skirtingai nei turtingieji, mes neturime finansinių galimybių pabėgti, kur gera ir saugu.

Vos du trumpi skrydžiai privačiu lėktuvu išskiria apie 6 kartus daugiau anglies dvideginio nei jo sugeneruoja vidutinis britas per metus, o ką jau kalbėti apie žmogų iš, pavyzdžiui, skurdžios Pietų Afrikos respublikos šalies – čia skirtumas būtų net 111 kartų didesnis.

Dabar daug kalbama apie ekologinį mokestį automobiliams. Tie, kurių mašinos yra seniausios ir daugiausiai teršiančios, turės mokėti papildomą ekologinį mokestį. Ir be abejonės, tai bus paprastų, dažnai nepasiturinčių žmonių automobiliai. Tie, kurie negali įsigyti prabangaus elektromobilio, dėl to dar turės ir papildomai susimokėti. Kol turtingieji važinėja ekologiškais automobiliais, paprastiems mirtingiesiems tenka pakloti papildomai vien dėl to, kad jie neturi finansinių galimybių „būti ekologiškais“.

Tiek politinės, tiek ir ekonominės krizės dažnai būna turtingųjų godumo vedinos veiklos pasekmė. Šia prasme, klimato krizė nėra išskirtinė. Begaliniu ekonominiu augimu ir natūraliųjų žemės išteklių eksploatacija paremtas globalus kapitalizmas nėra tvarus. Jis iš pagrindų nesuderinamas su visų gyvybės formų žemėje klestėjimu.

Taigi, klimato krizė gali būti sprendžiama tik kartu su kova už lygesnę ir teisingesnę visuomenę. Pavieniais, abejotinais bei riboto efektyvumo sprendimais grįsta klimato politika krizės neišspręs. Politikai privalo pasiryžti reformoms, kurios siektų tikro klimato teisingumo, o ne tik fasadinių pokyčių. Reikalaujame keisti sistemą, kuri pati save naikina. Nebegalime bet kokia kaina teikti pirmumą amžinam ekonomikos augimui, turime atsižvelgti į pasekmes, kurios su kiekviena diena tampa vis labiau negrįžtamos. Nebegalime leisti korporacijoms pelnytis iš planetos niokojimo. Nebegalime toliau pašėlusiais tempais gaminti ir vartoti vienkartinių daiktų. Nebegalime toliau be saiko deginti iškastinio kuro. Nebegalime toliau kirsti šimtamečių miškų dėl vienadienio pelno. Nebegalime ignoruoti klimato krizės klausimo nacionaliniu bei globaliu politiniu lygmeniu. Taip, lengva nebus, taip, mums teks keistis.

Vietoje automobilių mokesčių skurdiesiems, mes reikalaujame nemokamo ir kokybiško viešojo transporto. Vietoje moralizuojančių ekologinių reklamų, mes reikalaujame tikrų – sisteminių pokyčių ir turtingųjų bei galingųjų atsakomybės. Užteks apsimetinėti, kad visi esame toje pačioje valtyje. Turtingieji turi savo jachtas, o mes vis greičiau skęstame kylančiame vandenyje.

Daugiau apie renginį

Kaip darbuotojams ginti savo teises? Gegužės 1-osios LRT įrašas

Kviečiame klausytis LRT radijo laidos „Aktualijų studija“ apie darbą, darbuotojų teises ir problemas, kurioje kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas. Laidos vedėjas Mindaugas Jackevičius.

 

 

Paremkite G1PS!

Iki šių metų gegužės 1-os dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti prašymus skirti 1 proc. profesinėms sąjungoms nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši parama atskira 2% – galite skirti ir profsąjungai ir kitom VŠĮ atskirai.
Kviečiame paremti G1PS! Kaip tai galite padaryti?

Kur rasti formą:

Prisijukit prie „Mano VMI“ –> spauskit dešinėje EDS –> kairėje meniu spauskit „Pildyti formą“ –> spauskite „Prašymas skirti paramą“ –> „Pildyti formą tiesiogiai portale“.

Pildymo instrukcija (parodyta nuotraukoje):

1) pasirinkite 2018 m. mokestinį laikotarpį; 2) Pažymėkite 9s kvadratėlį 3) Pasirinkite „3“ pirmame laukelyje; 4) įveskite kodą: 304866811; 5) galutiniame lauke įrašykite 1,00 (vidurinį lauką galima praleisti); 6) spauskite „pateikti“.