Ekologiniai mokesčiai – dar vieni mokesčiai dirbantiems?

Pakalbėkime apie vadinamus „ekologinius mokesčius“. Šiandien vyriausybė pritarė naujam automobilių taršos mokesčiui, kurį dar turi patvirtinti Seimas. Tai bene pirmasis tokio tipo ekologinis mokestis Lietuvoje, kuris įvedamas vis didėjančių reikalavimų spręsti klimato atšilimą kontekste. Kadangi klimato krizė vis gilės, tai galime suprasti, kad panašia logika besivadovaujančių mokesčių tik daugės.

Šio mokesčio logika paprasta – kuo didesnė automobilio tarša, tuo daugiau reikės susimokėti. Anot šio mokesčio projekto iniciatorių, taip siekiama priversti žmones rinktis ekologiškesnius automobilius, nes, kaip teigė aplinkos ministras K. Mažeika „automobilių neapmokestinimas lėmė tai, kad šalies automobilių parkas yra senas“.

Vardan ekologijos įvedamas mokestis akivaizdžiai labiausiai palies mažiausias pajamas turinčius žmones. Peticijoje prieš šio mokesčio įvedimą, kurią pasirašė daugiau nei 60 tūkst. žmonių, gan aiškiai išvardijamos problemos: “Vilniuje gyvenantys ponai nesupranta skurdžių rajonų realijų – miesteliuose daug kur nevažiuoja viešasis transportas, apie kaimus nėra net ką kalbėti….Gydymo centrai – tik didesniuose miestuose, darbai – taip pat. O jei dar žmonės nori apsipirkti? Juk Lietuva sensta ir negali penkiasdešimtmečiai ar pensininkai rankose nešti sunkių krovinių per visą miestą.”

Tuo tarpu brangiai kainuojančios “ekologiškos” mašinos yra prieinamos tik pasiturintiems ponams ir ponioms arba palyginus aukštas pajamas gaunantiems ir paskolas galintiems pasiimti žmonėms. Vadovaujantis ekologinio mokesčio logika, būtent šie žmonės mažiausiai teršia aplinką. Pagal tokį „ekologinį“ mąstymą, atsakomybė už klimato atšilimą padalijama pagal mūsų klasinę poziciją. Jei neišgali pirkti brangesnių „ekologiškų“ prekių, esi daugiau nubaudžiamas už taršą.

Bet net ir užsimerkus prieš tokią akivaizdžiai turtinguosius privilegijuojančią politiką verta paklausti, ar tikrai naujų ekologiškų mašinų įsigijimas iš esmės keičia situaciją klimatos krizės atžvilgiu. Juk pats skatinimas pirkti vis naujas mašinas yra neekologiškas, nes, visų pirma, tai reiškia jų nenustojančią gamybą ir atitinkamą CO2 kiekio išmetimą. Taip pat, „ekologiškais“ vadinamų elektra varomų ar hibridinių automobilių gamybai reikalingas vis didesnis ličio metalo kiekis. Anot Guilermo Gonzalez, Čilės Universiteto profesoriaus, ličio išgavimas, „kaip ir bet koks iškasenų išgavimas, yra invazinis, išraižantis landšaftą, užteršiantis vandenį, žemę ir vietinius šulinius. Kaip teigia profesorius, tokie automobiliai ir įrenginiai „nėra žalioji išeitis – tai aplamai nėra jokia išeitis“. (https://www.wired.co.uk/…/lithium-batteries-environment-imp…)

Tokie „ekologiniai mokesčiai“ kuria iliuziją, kad valstybės imasi spręsti klimato krizę, kai iš tikrųjų, ekologija tampa tik dar viena priežastimi apmokestinti dirbančiuosius, o pati taršos problema išlieka, tik pasirodo naujomis formomis. Be abejonės, automobilių išmetamas CO2 kiekis turi būti mažinamas. Dėl to mes pasisakom už nemokamą ir kokybišką viešąjį transportą. Nemokamas visuomeninis transportas ne tik mažintų poreikį įsigyti ir naudotis asmeniniu automobiliu, bet ir mažintų socialinę atskirtį. O vietoj dirbančiųjų apmokestinimo, sukurkime mokesčius naujausiais automobiliais besipuikuojantiems ponams – tokia būtų iš tikrųjų ekologiška ir socialiai atsakinga politika.

Leave a comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *