Planuojama liberalizuoti elektros tinklus – elektra ir vėl brangs.

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija planuoja liberalizuoti elektros tiekimą ir prognozuojama, kad dėl to augs elektros kainos. Kokia iš to nauda gyventojams? Jokios. Užtat stambiajam Lietuvos ar užsienio kapitalui bus atverta dar viena sfera pasipelnymui. Daugiau apie tai skaitykite Gyvenimas per brangus įrašą:

„Lietuvos Respublikos energetikos ministerija paskelbė apie planus liberalizuoti elektros tiekimą. Nors ministerijos atstovai žada efektyvesnes, pigesnes ir kokybiškesnes elektros tiekimo paslaugas, jau dabar spėjama, kad kainos augs. Pabandykime pasiaiškinti, kodėl norima privatizuoti elektros tiekimą ir kas iš to daugiausiai laimi.

Elektros tiekimo liberalizavimas nėra Energetikos ministerijos išmislas – tokias reformas jau kelis dešimtmečius stumia Europos Sąjunga, siekianti sukurti bendrą ES elektros energijos rinką. Šalia to, Baltijos ir Skandinavijos šalys kartu su Vokietija yra pasirašiusius „Baltic Energy Market Interconnection Plan“ (BEMIP) sutartį, pagal kurią siekiama didesnės šalių energetikos integracijos. Vienas iš valstybių įsipareigojimų šiame plane – panaikinti nacionalinį kainų reguliavimą namų ūkiams. Kitais žodžiais – elektros kainas padaryti priklausomas nuo rinkos, o ne nuo vietinės valdžios sprendimų.


Elektros rinkos liberalizavimas reiškia tai, kad žmonėms turi būti užtikrinta galimybė pasirinkti iš kelių energijos tiekėjų lygiai taip pat kaip, pvz., pirkdami sūrelį parduotuvėje galime pasirinkti tarp „Urigos“ arba „Pieno Žvaigdžių“. Nors ES reglamentuose nėra įrašyta būtinybė privatizuoti elektros tiekėjus, akivaizdu, kad būtent tai ir turėtų įvykti. Kadangi Lietuvoje absoliučiai didžiąją elektros tiekimo rinkos dalį užima valstybės įmonė „Lietuvos energija“, liberalizavus rinką ji automatiškai taptų monopoline įmone, kuri trukdytų įsivyrauti „tikrajai rinkos konkurencijai“. Tokia išvada pateikiama ir Energetikos ministerijos užsakytame tyrime: „Siekiant užtikrinti konkurenciją ir namų ūkių rinkos liberalizavimą, visuomeninio tiekėjo turėtų būti atsisakyta, numatant tik garantinio tiekimo galimybę ir tik elektros energijos tiekimo sutrikimo atveju, kai nepriklausomas tiekėjas netiekia elektros energijos vartotojams.“


Bet pasirinkimo laisvė tarp skirtingų elektros tiekėjų mažai ką jaudina – elektra ne sūrelis, skirtingo įdaro neįmaišysi. Tuomet kokius argumentus ministerija pateikia už elektros rinkos liberalizavimą? Anot ministerijos, „šiais pakeitimais siekiama sukurti labiau gyventojų ekonominius interesus atitinkančią mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką.“


Akivaizdu, kad pirmasis ir svarbiausias„gyventojų ekonominis interesas“ yra mažesnė ar bent nedidėjanti elektros kaina. Tačiau pateiktame tyrime nurodoma, kad kainų mažėjimo tendencijos liberalizuotose rinkose nėra. Atvirkščiai, planuojama, kad elektra turėtų pabrangti, o siekiant priversti gyventojus rinktis tarp tiekėjų ir „išlyginti“ konkurenciją tarp valstybinių ir privačių kompanijų, valstybės įmonės teikiama elektra bus 25 proc., t.y., daugiau nei centu už kilovatvalandę brangesnė.


Galima įvardinti dar vieną priežastį, kodėl kainos, liberalizavus rinką, turėtų augti. Kaip rodo Energetikos ministerijos užsakytas tyrimas, šiuo metu elektros kainos Lietuvoje yra vienos žemiausių. Elektra brangesnė Latvijoje, Čekijoje, Suomijoje, Švedijoje, o Estijoje kaina panaši. Kaip žinome iš laisvos rinkos vadovėlio, bendroje rinkoje kainos linkusios susilyginti, taigi, lietuviškoms elektros kainoms tektų pasivyti kitų šalių standartus.


Nepaisant šių akivaizdžiai gyventojų interesams prieštaraujančių padarinių, „Lietuvos Energijos“ atstovas išreiškė palaikymą rinkos liberalizavimui:


„Mes pritariame EM siūlymui ir patys siekiame, kad elektros energijos tiekimo buitiniams klientams monopolis būtų sulaužytas. (…) Tai yra įprasta praktika ES valstybėse, kur rinkos dereguliavimas jau įgyvendintas. Pavyzdžiui, Estijoje tai padaryta 2013 metais, Latvijoje – 2015 metais“, – sako LE Ryšių su visuomene vadovas Ketlerius Artūras. Anot jo, konkurencija yra pagrindinis variklis, kuris suteikia daugiau pridėtinės vertės klientui, o kol išlieka rinkos reguliavimas, reali konkurencija nėra įmanoma.


Teiginiai apie „pridėtinę vertę klientui“ ir „rinkos reguliavimo panaikinimą“ yra absoliuti nesamonė. Pirmiausia todėl, kad rinkos reguliavimas niekur nedingtų, nes valstybinės įmonės tiekiamos elektros kaina būtų dirbtinai pakelta 25 proc., būtų kuriamos valstybinės komisijos „pirkėjų teisėms užtikrinti“ ir t.t. Toliau, pridėtinę vertę gauti gali ne klientas, o tik verslas, vienaip ar kitaip išnaudojantis darbo jėgą bei kitus resursus ir taip uždirbantis pelną. Net jei norima pasakyti, kad gyventojai sutaupys, toks teiginys akivaizdžiai prieštarauja pateiktoms elektros kainų augimo prognozėms. Apie kokią “pridėtinę vertę” kalba A. Ketlerius galime spręsti iš pastarojo žodžių:
„Jei šalyje vis dar egzistuotų „Lietuvos telekomo“ arba „Lietuvos kuro“ monopolis, vartotojai negautų papildomų kokybiškų paslaugų, kurias užtikrina konkuruojančios telekomunikacijų bendrovės ir degalinių tinklai. Juk šiais laikais į degalinę vykstame ne vien degalų įsigyti, o ir apsipirkti ar nusiplauti automobilį – be konkurencijos tai būtų vargiai įmanoma.”


Tai ir yra pagrindinis argumentas, kodėl reikia privatizuoti elektros energijos tiekimą – kartu su elektra mums bus pasiūlyta ir papildomų paslaugų (už kurias veikiausiai taip pat reiks susimokėti). Panašiai kaip pašte be laiško išsiuntimo mums siūloma įsigyti dar ir loterijos bilietėlių ar gyvenimo būdo žurnalų, taip veikiausiai ir čia, pirkdami elektrą galėsime įsigyti visokių šaunių, bet gyvybiškai nebūtinų dalykų , pvz., virdulį ar saulės bateriją. O gal ir horoskopų žurnalą – juk laisvos rinkos svyravimus sunku nuspėti, tad kodėl, svarstant kiek už elektrą teks suploti kitą mėnesį, į pagalbą nepasitelkus žvaigždynų išminties?


Nė vienas iš šių argumentų nepaaiškina, kaip paprastas gyventojas išloš iš rinkos liberalizavimo. Nei mokėjimas brangiau, nei privačių tiekėjų reklaminis šantažas nusipirkti dar kokį šūdniekį neatrodo patraukliai. Greičiau jau priešingai – tokie pasiūlymai už „liberalią“ elektrą mokėti brangiau, bet turėti galimybę prisipirkti visokių antraeilės svarbos „fintikliuškų“ šalyje, kurioje trečdalis visuomenės gyvena arti arba žemiau skurdo ribos, skamba mažų mažiausiai kaip atviros patyčios.
Matyt, ministerija pateikdama šį planą sumaišė „gyventojų ekonominius interesus“ su „verslo ekonominiais interesais“. Galbūt, kaip minėtas „Lietuvos telekomas“ po privatizacijos galiausiai atiteko stambesniam užsienio kapitalui, taip ir „Lietuvos energija“, kuri nuo šiol vadinsis „Ignitis Group“, taps dar viena niša užsienio investuotojams. Turėdami skandinaviškus bankus, prezidentą, telekomunikacijas ir, tikėtina, elektros tiekimą, tapsime tikra Šiaurės Europa.“

Leave a comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *