Dėl abortų draudimo Lenkijoje

G1PS su nerimu stebi Lenkijoje vis stipriau įsigalėjančią mizoginišką moterų, o taip pat ir LGBT žmonių niekinimu grįstą dešiniųjų politiką, kuri prisidengdama „krikščioniškomis vertybėmis“ ir skelbiama „kova už gyvybę“ įtvirtina savo politinę ir ekonominę galią. Mus ne tik gąsdina kaimyninės šalies padėtis, bet ir tai, kokią įtaką tai turi Lietuvos bei kitų šalių politiniam klimatui. Lietuvos aukščiausių politikų abejingumas ir pasigirstantis tokios politikos palaikymas tik dar kartą primena, kad turime aktyviai reaguoti į tai, kas vyksta Lenkijoje, kad panašus likimas nenutiktų ir mums.

Pirmiausia, norisi išryškinti, kodėl mes, kaip profesinė sąjunga, neatsiribojame nuo šių, rodos, su dirbančiųjų teisėmis ir padėtimi nesusijusių klausimų. Mes netampame kitu žmogumi vos tik pabaigiame darbo dieną ir uždarome darbovietės duris – mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo to, kokias teises ir garantijas turėsime darbe kaip darbuotojai, bet ir už jo ribų, kokios viešosios paslaugos ir garantijos bus suteiktos mums, kaip valstybės piliečiams.
 
Kaip abortus uždraudusių šalių praktika rodo, draudimai abortų nepanaikina, bet tik sustiprina ekonominės nelygybės efektus – moterys, kurios turi pinigų, gali pasidaryti abortą kitoje šalyje; tuo tarpu moterys, kurios neturi lėšų šiai nepigiai procedūrai, turės rinktis tarp nelegalaus ir jų gyvybei pavojingo aborto, arba, net jei vos išsilaiko pačios, bus priverstos auginti vaiką.
 
Abortų draudimai yra mizoginija ne tik dėl to, kad šie aukšti politikai ir religinės galvos negerbia moterų teisės apsispręsti, t.y., jie lyg mano, kad sprendimas pasidaryti abortą yra neapgalvotas ir nepasvertas, dėl to šie galingieji jaučiasi galintys nuspręsti už kitus, kištis į kitų kūnus. Tai yra moterų nekentimas dar dėl to, kad jų gyvenimai yra laikomi svarbūs tik tiek, kiek šios gali tapti tam tikru „naujagimių fabriku“ – svarbu užtikrinti, kad vaikas gimtų, o kaip šis žmogus bus auginamas, kas turės juo rūpintis – tai jau tikrai ne šių kunigų ir politikų atsakomybė, o moters „natūrali“ pareiga.
 
Šleikštulį kelia tokių veikėjų pasisakymai, kad šie „saugo gyvybę“ – atvirkščiai, tokie žmonės yra patys didžiausi apgavikai, kurie nė pirštu neprisideda prie šios gyvybės auginimo ir rūpinimosi. Tai yra didžiausia veidmainystė, kurią puikiai iliustruoja nesena Petro Gražulio istorija – šis veikėjas nesibodi įsikibus biblijos agituoti už abortų draudimą – tol, kol tai neliečia jo tiesiogiai. Vos tik susiduriama su realiu gyvenimu, užauginti žmogų reikalaujančiu dėmesiu, energija, laiku ir lėšomis, staiga biblijinė aureolė išnyksta ir pamatome tai, kas iš tikrųjų priveda moteris prie sprendimo nutraukti nėštumą. Galimybė spręsti nėra gyvybės pamynimas – atvirkščiai, tai yra leidimas tinkamai įvertinti poreikius šiai gyvybei atsirasti – ir tai yra tikroji pagarba gyvybei.
 

Lenkijos valdžia ne tik atsisako suteikti tokią teisę moterims, bet dabar nori uždrausti abortus net ir vaisiaus sunkaus apsigimimo atveju. Tikimės, kad Lietuvos politikai šį kartą išdrįs netarnauti bažnyčiai, nesislėps po „draugiškų santykių“ su Lenkija šydu ir atvirai pasisakys moterų gerovės labui. Linkėdami išsikovoti pilnas reprodukcines teises, tuo pačiu tikimės, kad Lietuva solidarizuosis su Lenkijos moterimis ir sukurs galimybę pasidaryti abortus mūsų šalyje, kol Lenkijoje situacija išliks tokia kritiška.

——–

Nuotrakoje – riaušių policija stumia protestuotojus nuo Jaroslaw Kaczynski namų.

Leave a comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *