Kurjeriai reikalauja saugesnio darbo ir skaidrumo

Vakar „Kurjerių asociacija“ dalyvavo LR trišalės tarybos posėdyje, kuriame išaiškinome Lietuvoje per el. platformas dirbančių kurjerių darbo problematiką. Dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai bei „Bolt“, „Wolt“ ir „Ziticity“ įmonių atstovai.
 
Džiugu, kad visos šalys sutaria dėl pagrindinės problemos – kurjeriai nėra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ir susirgimo arba traumos atveju negalėtų gauti nedarbo išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė atskirame rašte pažymėjo, kad per individualią veiklą dirbantys žmonės ateityje bus apsaugoti ir nuo nelaimingų atsitikimų ir įtraukti į pensijų programas. Kol tai neįvyks, manome, kad el. platformos turi būti įpareigotos mokėti tokį draudimą savo kurjeriams.
 
Tačiau įmonės atstovai bando atsikratyti verslo rizikos, pernešdami ją ant kurjerių pečių. Jie tą daro melagingai pristatydami el. platformų darbą kaip „visišką laisvę kurjeriui“. Anot jų, kurjeriai gali prisijungti kada nori, dirbti kaip tiktai nori, su kokia tik nori įranga ar transporto priemone, būti prisijungę keliose platformose tuo pat metu. Ko jie nepasako, tai kad nėra taip, kad bet kas gali parsisiųsti programėlę ir pradėti dirbti. Kurjeris turi laukti atrankos, praeiti mokymus, įsigyti darbo priemones (dažnai mokamas) iš įmonės. Procesas primena priėmimą į darbą, tik nėra interviu.
 
Paties darbo žmogus irgi negali daryti „laisvai“. Dažnai kurjeris negali atsisakyti užsakymų, nes gresia laikinas ar nuolatinis paskyros užblokavimas. Algoritmai taip pat turi slaptą reitingo sistemą (nei viena iš minėtų įmonių nesidalina reitingais su savo kurjeriais), kuri baudžia kurjerius jeigu jie atsisako vykdyti jiems netinkančius užsakymus, arba jei suserga ir dėl to kurį laiką nesijungia prie platformos; kurjeriams draudžiama gauti fizinę pagalbą vykdant užsakymą, net kai siuntos svoris viršija 50kg; kai kurie kurjeriai privalo važiuoti trumpiausiais, algoritmo nustatytais maršrutais, nepaisant eismo padėties.
 
Anot šių įmonių atstovų, dėl tokio „lankstumo“ kurjeriai turi atsisakyti garantijų, kaip pvz. apskritai žinoti kiek yra kurjerių toje įmonėje, nežinoti kokios kainos ir sąlygos bus rytoj, neturėti teisės į kolektyvines derybas (ir visas kitas) su įmone.
 
Mūsų pozicija yra – lankstus darbo grafikas yra šiuolaikinės darbo rinkos realybė, o ne privilegija, dėl kurios reikia mokėti savo elementariomis garantijomis. Dėl neatsakingos įmonės veiklos, vieną mėnesį pragyvenimui užsidirbęs kurjeris gali kitą mėnesį išvis negauti darbo, dirbti už dvigubai mažiau ir pan.
 
Priminsime, kad pagal Europos teisingumo teismo spendimą, el. platformos nėra „tarpininkai“ tarp kurjerių ir restoranų, o paslaugas arba darbą teikiančios įmonės, tad jų santykiai privalo būti atitinkamai reguliuojami.
 
👉 Nuoroda į visą trišalės tarybos susitikimą (žr. nuo 1:10:10 iki 1:47:00): https://youtu.be/M60l_0Wlu3k
👉 Naujiena „Delfi“ portale: https://bit.ly/2XChhDI

Leave a comment

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *