Kurjerių asociacija nesutinka su „Wolt“ dėl naujos apmokėjimo sistemos – kviečia jungtis į grupę

❗❗❗???Praeitą savaitę „Wolt“ paskelbė naują mokėjimo sistemą, kuri turi įsigalioti Rugpjūčio 9 dieną. Naujosios mokėjimo sistemos pagrindas – sumažintas bazinis tarifas nuo 3 Eur iki 2,5 Eur, tuo pačiu sumažintas apmokamo vežimo atstumo slenkstis nuo 3 km iki 750 m, kas turėtų padidinti užmokestį už atstumą. Taip pat pakeistos savaitgalio premijos sąlygos: vietoje atlygio už pristatytų užsakymų kiekį, piko laikas praplečiamas visam savaitgaliui (nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio nakties). Pasak „Wolt“, toks perskirstymas turėtų padėti teisingai atlyginti už užsakymui pristatyti skirtą laiką.??‍♂️
❓Tikriausiai daugumai kurjerių naujieji painios mokėjimo sistemos pakeitimai sukėlė daugybę klausimų. Liepos pabaigoje „Wolt“ planuoja organizuoti susirinkimą, kuriame atsakys į kurjerių klausimus. Turbūt bet kuris pastaruoju metu „Wolt“ susirinkimuose dalyvavęs kurjeris jums pasakys, kad nesulaukdavo tiesaus atsakymo nei į vieną užduotą klausimą. Nesitikime tiesaus atsakymo ir dabar, taigi, užbėgdami įvykiams už akių, nusprendėme patys pasiskaičiuoti kokio atlygio galima tikėtis pagal naują apmokėjimo sistemą.????
?Išanalizavus realius kelių skirtingų mėnesių, skirtingų transporto priemonių ir skirtingų miestų duomenis, galutinis mėnesio atlygis visuomet mažėja. Priklausomai nuo mėnesio, transporto priemonės ir darbo kiekio, matomas užmokesčio sumažėjimas nuo 5 iki 15 %.?
„Wolt“ teisinasi:
?Sistema taps efektyvesnė, padaugės darbo, nes atsiras daugiau patenkintų klientų.
?Penktadieniais ir savaitgaliais taikomas papildomas bonusavimas už kiekvieną užsakymą.
?Padidėjęs atstumo užmokestis (-25%) kompensuos sumažėjusį bazinį tarifą (-17%).
❗❗❗ Į tai norime atsakyti:
❌Pagrindinė efektyvumo stoka atsirado įvedus galimybę dirbti viengubu režimu (viengubas režimas – darbo režimas, kurio metu vežama tik po vieną užsakymą, tačiau galima atmesti bet kurį nepatinkantį užsakymą). Tačiau išanalizavus duomenis prieš viengubo režimo įvedimą, kai sistema veikė efektyviau, galutinis atlygis vis vien mažėja. Taip pat norime visiems kurjeriams priminti, kad toks pats argumentavimas buvo taikomas prieš beveik metus, kai „Wolt“ pakeitė algoritmą ir pradėjo taikyti prioritetą galimai vėluosiantiems užsakymams. Deja, pagal kurjerių atliktus palyginimus, valandinis užmokestis arba sumažėjo, arba padidėjo darbo kiekis už tokį patį atlygį.?
❌Primename, kad šeštadienį ir sekmadienį prarandamas papildomas bonusavimas piko metu. Išanalizavus dešimties skirtingų realių savaitgalių duomenis, matomas didžiausias atlygio sumažėjimas: nuo 5% iki 25%.?
❌Atstumas dar vis matuojamas tiesia linija, taigi neatspindi realaus kurjerių važiuojamo kelio. Išanalizavus skirtingų transporto priemonių ir skirtingų miestų duomenis matome, kad užmokestis sumažėja dirbantiems visomis transporto priemonėmis, tačiau labiausiai tai palies trumpesnį atstumą važiuojančius dviratininkus.??
❗❗❗ Mūsų pozicija: ❗❗❗
?Sutinkame, kad kurjeriams turi būti sąžiningai atlyginama už pristatymui skirtą laiką ir perbalansuoti tarifus iš esmės yra geras sprendimas, tačiau tai neturi būti atliekama sumažinant kurjerių atlygį. Jeigu problemas sistemoje kelia tai, kaip kurjeriai naudoja viengubų užsakymų režimą, tai turi būti sprendžiama keičiant viengubų užsakymų režimo sąlygas.
?Apmokėjimas už atstumą turi būti matuojamas pagal realų atstumą, kaip tai daro kitos platformos (pvz. google maps trumpiausią maršrutą; dviratininkams gali būti matuojama pagal pėsčiųjų maršrutą, kurį duoda google maps). Dabartinis matavimas yra neadekvatus kurjerių atžvilgiu. Mes važiuojame realiame kelyje ir už laiką, kurą bei amortizaciją privalomas sąžiningas atlygis.
?Jei po pakeitimų, kaip žadama, darbo atsiras daugiau, uždarbis turi atitinkamai padidėti, o ne likti toks pats. Jeigu tarifai mažinami, ir tikimasi, kad tai atsvers efektyvumo padidėjimas, tai nėra teisinga kurjerių atžvilgiu. Už daugiau nudirbto darbo turi būti daugiau uždarbio.
✊✊✊ Mūsų reikalavimai:???
❗ 1. Reikalaujame matuoti REALŲ atstumą nuo restorano iki kliento (pvz. google maps trumpiausią maršrutą). Taip teisingai atlyginant už laiką, kurą bei amortizaciją.
❗ 2. Reikalaujame GRĄŽINTI BAZINĮ 3 Eur tarifą.
❗ 3. Reikalaujame papildomo bonusavimo SAVAITGALIO METU.
✊✊✊Kviečiame visus „Wolt“ kurjerius partnerius vienytis ir reikalauti teisingo atlygio už atliktą darbą❗❗❗
?? Sekite tolimesnes naujienas mūsų Telegram kanale ir Facebook paskyroje „Kurjerių asociacija“.
❗ Pasidalinkite naujienomis su kolegomis❗✊✊

Kviečiame prisijungti prie konferencijos „Darbo santykių realijos „gig“ ekonomikoje“

„Kurjerių asociacija“ organizuoja konferenciją skirtą aptarti el. platformų darbo reguliavimo problematiką. Apie tokio pobūdžio darbo niuansus pristatys „Bolt“, „Wolt“ ir „ZitiCity“ kurjeriai, kartu dalyvaus žinomi teisininkai, valstybės ir verslo atstovai. Virtuali konferencija vyks birželio 30 d. – pradžia 14 val. Renginys nemokamas ir atviras visiems.
Anot Kurjerių asociacijos, „darbas per el. platformas Lietuvoje yra vis populiaresnis, ypatingai pandemijos laikotarpiu, maisto kurjerių veikla užsiimančių žmonių skaičius sparčiai išaugo. Pastebimas skirtingas Lietuvoje veikiančių el. platformų požiūris į šio darbo esmę. Kai kurios tai laiko verslo santykiais ir vienintelis dokumentas, tvirtinantis ryšį tarp įmonės ir kurjerio yra programėlės naudojimosi sąlygos. Kitos įmonės sudaro paslaugų sutartį tarp kurjerio ir įmonės, nors kartais pasilieka sau teisę vienašališkai keisti sutarties punktus. Toks skirtingas įmonių požiūris sukelia aiškų sisteminio skirtingų problemų sprendimo poreikį.
Konferecijoje bus aiškinamasi, ar maistą vežantys kurjeriai ir pavėžėjai yra verslininkai, užsiimantys savarankiška veikla ar darbuotojai? Kiek žmonių dirba „gig“ ekonomikoje? Kaip ši nauja sritis reguliuojama užsienyje, o kaip bus reguliuojama Lietuvoje? Kodėl per el. platformas dirbantys žmonės dažniausiai negali patys nustatyti savo paslaugų kainą? Kaip apginti visų šalių (pvz. restoranų, maisto užsakovų, kurjerių) teises?
Nuorodą į konferenciją Zoom platformą galėsite rasti facebook renginyje: DARBO SANTYKIŲ REALIJOS „GIG“ EKONOMIKOJE online konferencija

Kultūros darbuotojai svarsto apie naujos profesinės sąjungos kūrimą

Pandemijos laikotarpiu Lietuvos Kultūros taryba sulaukė 5 kartus daugiau nei įprastai paraiškų individualioms menininkų stipendijoms gauti. Premjerė ieško pasiteisinimų, kodėl biudžete nenumatyta lėšų kultūros darbuotojų algų kelimui. Kūrėjams netekus pajamų pandemijos metu, tampa sunku ne tik įgyvendinti kūrybines idėjas, bet ir tiesiog išgyventi, sumokėti nuomą. Vis didėjantis finansinis nesaugumas verčia kūrėjus ieškoti naujų sprendimų ir organizuotis.
Apie naujos nepriklausomos kūrėjų profsąjungos steigimą LRT „Kultūros diena“ reportaže kalba kuratorė Vaida Stepanovaitė Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius Mindaugas Bundza ir G1PS atstovė Emilija Švobaitė.
Daugiau apie naujos profesinės sąjungos kūrimą žiūrėkite LRT reportažą 

,,Wolt” kurjeriai bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų

Nuo Gegužės 1 d. ,,Wolt” suteiks savo kurjeriams draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių vykdant pristatymus ,,Wolt” platforma!
?Pagal šiuo metu esamą informaciją, draudimo kompensacijų galima tikėtis už patirtus sąnarių išnirimus, kaulų lūžius (išskyrus pirštų), taip pat už medicininio ar dantų gydymo išlaidas, patirtas dėl nelaimingo atsitikimo, vykdant pristatymus. Artimieji gali kreiptis į draudimą atsitiktinės mirties atveju.
⛔Deja draudimas nepagelbės, jei dėl nelaimingo atsitikimo bus padaryta žala jūsų darbo priemonėms: transporto priemonei, telefonui. Taip pat itin opi problema išlieka pajamų netekimas dėl ligos. Susirgus, dažniausiai kurjeriai negauna jokių ligos išmokų iš el. platformų ar Sodros.
❌Šiuo metu ,,Wolt” yra vienintelė el. platforma nemokamai savo kurjeriams siūlanti tokio pobūdžio draudimą. Deja kitos Lietuvoje esančios el. platformos (,,Bolt food“, ,,Ziticity“ ir kt.) nerodo jokio susidomėjimo sprendžiant šią problemą ir suteikiant bent minimalią apsaugą savo kurjeriams.
❗Mūsų pozicija – saugus darbas neturi būti privilegija, tai yra būtinybė bet kokiam darbuotojui. Tikime, kad ,,Wolt” suteiktas draudimas yra tik pirmas žingsnis gerinant kurjerių darbo sąlygas Lietuvoje.
O kaip manote Jūs? Ar tokio draudimo užtenka kurjeriams drąsiau jaustis gatvėse darbo metu❓
Ar kitų el. platformų kurjeriai gali tikėtis tokių garantijų be valstybės įsikišimo❓

Kviečiame skirti 0.6% profesinei sąjungai

Iki šių metų gegužės 3 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti prašymus skirti 0.6 proc. profesinėms sąjungoms nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši parama atskira nuo 1.2 proc. paramos – galite skirti ir profsąjungai ir kitom VŠĮ atskirai.  

Šiuos pinigus G1PS naudoja tiesiogiai su darbuotojų teisėmis susijusioms veikloms: finansuojame nemokamas darbo teisių konsultacijas, apmokame profesinės sąjungos organizatoriams ir aktyvistams kelionių išlaidas Lietuvoje, taip pat, teisiškai bei materialiai padedame žmonėms sunkioje materialinėje padėtyje. Šiais metais didžiąją dalį gautos paramos skirsime Kurjerių asociacijai. Primename, kad G1PS veikla vykdoma savanoriškais pagrindais ir atlyginimai už atstovavimą organizacijai nėra mokami.

Formą galite rasti:

Prisijukite prie „Mano VMI“ –> dešinėje pusėje spauskite EDS –> meniu kairėje pusėje spauskite „Pildyti formą“ –> spauskite „Prašymas skirti paramą“ –> „Pildyti formą tiesiogiai portale“.

Formos pildymo instrukcija:

1) pasirinkite 2020 m. mokestinį laikotarpį; 2) Pažymėkite kvadratėlį 9s 3) Pasirinkite „3“ pirmame laukelyje; 4) įveskite kodą: 304866811; 5) pažymėtame trečiajame lauke įrašykite 0,6 (vidurinį lauką galima praleisti); 6)  Galite iš anksto paskirti paramą kitiems metams iki 2024 m.; 7) Spauskite „Pateikti deklaraciją“ viršuje.

„Kai turi ferrarį, matai tik asfaltą”: šančiškių ir G1PS akcija prieš naują kelią palei Nemuną

Po karantinio sąstingio – metas grįžt į gatves! Balandžio 9 d. Kauno G1PSietės rinkosi palaikyti Žemųjų Šančių bendruomenės kovojančios prieš naujo kelio tiesimą palei Nemuną. Jeigu kelias atsirastų, šiuo metu palei Nemuną einantis dviračių takas būtų nustumtas į antrą planą, iškirsta 160 medžių. Nors savivaldybė teigia, kad kelias naudingas visiems miestiečiams, tačiau vietinė bendruomenė puikiai žino, kad už šio projekto kyšo Matijošaičio draugų verslininkų interesai – aplink šį kelią jau vystytomos daugiaaukščių statybos priklauso mero aplinkos žmonėms.

Šia akcija norėjome parodyti, kad už tvarų ir bendruomeninį miestą Žemųjų Šančių gyventojai kovoja ne vieni: Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kad visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomeninės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti, – žiniasklaidai teigė G1PS pirmininkas Jurgis Valiukevičius.

Gyvenu Šančiuose ir tikrai neprieštarauju, kad Nemuno krantinė būtų tvarkoma, pritaikoma poilsiui ir sportui. Tai nekainuoja daug lėšų, o likusią dalį galima skirti duobėtų miesto gatvių tvarkymui,” – teigė viena iš akcijos iniciatorių, Viktorija Kolbešnikova. „Viename iš akcijos plakatų buvo užrašyta 648 BBD – tai mero ferrario numeriai. Mano nuomone, šie inicialai puikiai parodo mero požiūrį – problemų kyla ne tik su Šančių keliu. Meras atėjo į valdžią skelbdamas apie įsiklausymą į bendruomenes – kur tas įsiklausymas? Jis kalba apie žalią miestą – tai kodėl planuoja kirsti medžius Šančiuose ir Ąžuolyne? Jis sako, kad kultūrą siekia išnešti į bendruomenes – tai kodėl komerciniams M.A.M.A apdovanojimams skiriami tūkstančiai, o bendruomenių iniciatyvoms – nulis?“

Prie akcijos prisijungė Bombo Feminista, o taip pat dėkojame Karoliui Morkūnui už nuotraukas. Buvo smagu gyvai pamatyti visų veidus!

 

 

G1PS laimėjo bylą prieš statybų bendrovę – darbuotojui iš Ukrainos teks sumokėti kompensaciją

Ukrainiečiui darbą žadėjusiai, bet paskutinę dieną atšaukusiai susitarimą įmonei teks sumokėti darbuotojui kompensaciją.

Balandžio 6 d. darbo ginčų komisijoje G1PS padėjo darbininkui iš Ukrainos susigrąžinti pinigus už pirktus bilietus į Lietuvą bei gauti beveik vieno mėnesio kompensaciją iš statybų verslu užsiimančios įmonės.

 

„Aš jaučiuosi nematomas“: kurjerių darbas iš arti

Nara žurnalistas Mindaugas Drigotas praleido po keletą dienų su trimis „Kurjerių asociacijos“ nariais – Linu, Dovydu ir Ramute. Sukurtame filme galite iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie lijant ar sningant, dieną ar naktį atveža maistą iki jūsų namų.

Džiaugiamės, kad kurjerių darbas susilaukia vis daugiau dėmesio  – tikimės, kad šis dėmesys leis kurjeriams išsikovoti deramą pagarbą ir rūpestį iš „Bolt“, „Wolt“ ir kitų el. platformų. 

Filmą apie kurjerių darbą galite žiūrėti Nara.lt puslapyje.

 

Su Kovo 8-ąja kolegės ir kolegos✊

Jeigu šiandien gavote ar dovanojote tulpių, tai kviečiame susipažinti, kaip šios tulpės atsirado jūsų rankose.

Kaip žinia, Olandija eksportuoja daugiausiai gėlių pasaulyje, dėl to tikėtina, kad tulpės atkeliavo būtent iš šios šalies. Olandijoje, kaip įprasta vakaruose, pagrindiniai žemės ūkio darbuotojai yra migrantai iš rytų Europos – lenkai, rumunai, bulgarai, tame tarpe ir lietuviai. Olandijos laukuose ir šiltnamiuose kasmet pluša apie 200 tūkst. darbuotojų iš rytų Europos.

Taigi, kaip mūsiškiams ir artimiems kaimynams sekasi dirbti?
Pirmiausia, maždaug penktadalis darbuotojų gauna mažiau nei minimumą, uždirdami maždaug 10 eurų per valandą, t.y., perpus mažiau nei gauna kiti užsienio darbuotojai Olandijoje. Nors esame Europos sąjungos bendrapiliečiai, tai nekliudo taikyti “lankstesnes” darbo sutartis – darbuotojų nuomos agentūros žmones įdarbina ant “nulinių” valandų kontraktų, kas reiškia, kad bet kada gali būti “nuimtas” nuo darbo. Dėl to šie žmonės beveik neserga, nes liga gali baigtis atleidimu iš darbo. Be to, sveikatos reikalų negelbsti įvairios trašos ir chemikalai, kuriais kvėpuojama šiltnamiuose visą dieną. Tačiau šiais „šalutiniais efektais“ rūpinsis jau nebe Olandija ar darbdavys, o gimtosios šalies sveikatos sistema.

Kodėl šiame sektoriuje darbo sąlygos yra bene prasčiausios? Viena iš priežasčių, tai didieji prekybininkai, kurie diktuoja sąlygas gamintojams – produkcijos kaina yra mušama vis žemiau, kad didesnė pelno dalis liktų įvairiausioms “Maximoms”. Tuo tarpu augintojai, norėdami išsaugoti pelnus, ieško kuo pigesnių darbuotojų. Šie kreipiasi į agentūras, o šios specializuojasi pigiausios darbo jėgos paieškose t.y., jos išnaudoja didelius atlyginimų bei socialinės apsaugos skirtumus tarp rytų ir vakarų Europos šalių – žmonės dirba vakaruose, bet socialines apsaugas gauna kaip rytuose.

Be to, šios agentūros dar randa ir kitų būdų kaip pasipelnyti, pvz., sugrūda žmones į prasčiausios kondicijos butelius ir už tai prašo mokėti nemažą nuomą, žinodamos, kad šie žmonės, nemokėdami kalbos ir nepažinodami šalies, neturės galimybių susirasti geresnių gyvenimo sąlygų.

Taigi, tulpės, kurias dovanojame ir gauname, yra užaugintos, nuskintos, supakuotos ir atgabentos eilės nepavydėtinomis sąlygomis dirbančių žmonių. Visa grandinė įmonių pelno yra priklausoma nuo to, kad egzistuos masė žmonių, neturinčių kito pasirinkimo, kaip tik arti aukojant savo sveikatą ir už tai nesulaukti jokių socialinių garantijų.

Šiuo įrašu nenorime jūsų sugėdyti ar paraginti pirkti “teisingesnę” prekę. Kovo 8-osios proga, verčiau pagalvokime, ką turime daryti, kad užkirstume kelią tokiam išnaudojimui.

Žemesnė moterų, migrantų ir kitų dirbančiųjų socialinė padėtis nebus įveikta kovojant vien prieš kultūrinius stereotipus. Mūsų neišgelbės daugiau verslo lyderių moterų, ar politikių, kurioms feministinė politika reiškia daugiau laisvos rinkos.

Mūsų taip pat neišgelbės abstrakčios deklaracijos apie “lygų atlygį už tą patį darbą”. Jau dabar tokia lygybė egzistuoja tarp prekybos centrų darbuotojų – ten didžioji dauguma gauna po tiek pat mažai, nepriklausomai nuo lyties.

Tikriausiai, kad pakeisti šią situaciją galime tik organizuodamiesi ir suteikdami balsą toms ir tiems, kurių darbas yra išstumtas į ekonomikos paraštes. Be abejonės, politikai čia galėtų padėti, pirmiausia paneigdami gajų mitą, kad “verslu, o ne darbuotojais reikia rūpintis”.

Kodėl valstybinė įmonė savo darbuotojams moka skurdo atlyginimus?

Kovo mėnesį Lietuvos paštas planuoja atleisti 380 darbuotojų dėl laiškų skirstymo skaitmenizacijos. Įmonės atstovai teigia, kad tai leis pakelti atlyginimus likusiems darbuotojams. Ką apie tai mano paštininkai?
 
Regina: “Dėl šių pokyčių mums pridės dar vieno operatoriaus darbą ir tiek. O dėl atlyginimo, tai labai įdomu, kiek jis bus “konkurencingas”, tikriausiai iki 500 eurų į rankas pakels ir tiek – tai konkurencija! Žinoma Tik labai netinkamu laiku atleidžiami žmonės. Pavasarį per pirmąjį karantiną uždarinėjo paštus ir atleidinėjo žmones, o dabar vėl pokyčiai pačiu sunkiausiu metu.”
 
Tadas: “Jau nuo tos dienos, kai paleido Vilniaus logistikos centrą, buvo signalai, kad mažins skirstytojų etatus. Nors mūsų, laiškininkų, tai tiesiogiai neliečia, bet nerimaujame, kaip vyks darbas po kovo 1 dienos, nes tada visoje Lietuvoje žmonės gaus maišus su korespondencija ir laiškais. Šiuo metu klausimų daugiau negu atsakymų.”
 
Nuo 2016 m. “Lietuvos Paštas” darbuotojų skaičių sumažino ketvirtadaliu, bet paštininkų atlyginimai nepakilo aukščiau minimalios algos – šiuo metu už darbą 6 dienas per savaitę paštininkai gauna vidutiniškai apie 470 eurų į rankas.