„Kai turi ferrarį, matai tik asfaltą”: šančiškių ir G1PS akcija prieš naują kelią palei Nemuną

Po karantinio sąstingio – metas grįžt į gatves! Balandžio 9 d. Kauno G1PSietės rinkosi palaikyti Žemųjų Šančių bendruomenės kovojančios prieš naujo kelio tiesimą palei Nemuną. Jeigu kelias atsirastų, šiuo metu palei Nemuną einantis dviračių takas būtų nustumtas į antrą planą, iškirsta 160 medžių. Nors savivaldybė teigia, kad kelias naudingas visiems miestiečiams, tačiau vietinė bendruomenė puikiai žino, kad už šio projekto kyšo Matijošaičio draugų verslininkų interesai – aplink šį kelią jau vystytomos daugiaaukščių statybos priklauso mero aplinkos žmonėms.

Šia akcija norėjome parodyti, kad už tvarų ir bendruomeninį miestą Žemųjų Šančių gyventojai kovoja ne vieni: Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kad visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomeninės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti, – žiniasklaidai teigė G1PS pirmininkas Jurgis Valiukevičius.

Gyvenu Šančiuose ir tikrai neprieštarauju, kad Nemuno krantinė būtų tvarkoma, pritaikoma poilsiui ir sportui. Tai nekainuoja daug lėšų, o likusią dalį galima skirti duobėtų miesto gatvių tvarkymui,” – teigė viena iš akcijos iniciatorių, Viktorija Kolbešnikova. „Viename iš akcijos plakatų buvo užrašyta 648 BBD – tai mero ferrario numeriai. Mano nuomone, šie inicialai puikiai parodo mero požiūrį – problemų kyla ne tik su Šančių keliu. Meras atėjo į valdžią skelbdamas apie įsiklausymą į bendruomenes – kur tas įsiklausymas? Jis kalba apie žalią miestą – tai kodėl planuoja kirsti medžius Šančiuose ir Ąžuolyne? Jis sako, kad kultūrą siekia išnešti į bendruomenes – tai kodėl komerciniams M.A.M.A apdovanojimams skiriami tūkstančiai, o bendruomenių iniciatyvoms – nulis?“

Prie akcijos prisijungė Bombo Feminista, o taip pat dėkojame Karoliui Morkūnui už nuotraukas. Buvo smagu gyvai pamatyti visų veidus!

 

 

„Aš jaučiuosi nematomas“: kurjerių darbas iš arti

Nara žurnalistas Mindaugas Drigotas praleido po keletą dienų su trimis „Kurjerių asociacijos“ nariais – Linu, Dovydu ir Ramute. Sukurtame filme galite iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie lijant ar sningant, dieną ar naktį atveža maistą iki jūsų namų.

Džiaugiamės, kad kurjerių darbas susilaukia vis daugiau dėmesio  – tikimės, kad šis dėmesys leis kurjeriams išsikovoti deramą pagarbą ir rūpestį iš „Bolt“, „Wolt“ ir kitų el. platformų. 

Filmą apie kurjerių darbą galite žiūrėti Nara.lt puslapyje.

 

Su Kovo 8-ąja kolegės ir kolegos✊

Jeigu šiandien gavote ar dovanojote tulpių, tai kviečiame susipažinti, kaip šios tulpės atsirado jūsų rankose.

Kaip žinia, Olandija eksportuoja daugiausiai gėlių pasaulyje, dėl to tikėtina, kad tulpės atkeliavo būtent iš šios šalies. Olandijoje, kaip įprasta vakaruose, pagrindiniai žemės ūkio darbuotojai yra migrantai iš rytų Europos – lenkai, rumunai, bulgarai, tame tarpe ir lietuviai. Olandijos laukuose ir šiltnamiuose kasmet pluša apie 200 tūkst. darbuotojų iš rytų Europos.

Taigi, kaip mūsiškiams ir artimiems kaimynams sekasi dirbti?
Pirmiausia, maždaug penktadalis darbuotojų gauna mažiau nei minimumą, uždirdami maždaug 10 eurų per valandą, t.y., perpus mažiau nei gauna kiti užsienio darbuotojai Olandijoje. Nors esame Europos sąjungos bendrapiliečiai, tai nekliudo taikyti “lankstesnes” darbo sutartis – darbuotojų nuomos agentūros žmones įdarbina ant “nulinių” valandų kontraktų, kas reiškia, kad bet kada gali būti “nuimtas” nuo darbo. Dėl to šie žmonės beveik neserga, nes liga gali baigtis atleidimu iš darbo. Be to, sveikatos reikalų negelbsti įvairios trašos ir chemikalai, kuriais kvėpuojama šiltnamiuose visą dieną. Tačiau šiais „šalutiniais efektais“ rūpinsis jau nebe Olandija ar darbdavys, o gimtosios šalies sveikatos sistema.

Kodėl šiame sektoriuje darbo sąlygos yra bene prasčiausios? Viena iš priežasčių, tai didieji prekybininkai, kurie diktuoja sąlygas gamintojams – produkcijos kaina yra mušama vis žemiau, kad didesnė pelno dalis liktų įvairiausioms “Maximoms”. Tuo tarpu augintojai, norėdami išsaugoti pelnus, ieško kuo pigesnių darbuotojų. Šie kreipiasi į agentūras, o šios specializuojasi pigiausios darbo jėgos paieškose t.y., jos išnaudoja didelius atlyginimų bei socialinės apsaugos skirtumus tarp rytų ir vakarų Europos šalių – žmonės dirba vakaruose, bet socialines apsaugas gauna kaip rytuose.

Be to, šios agentūros dar randa ir kitų būdų kaip pasipelnyti, pvz., sugrūda žmones į prasčiausios kondicijos butelius ir už tai prašo mokėti nemažą nuomą, žinodamos, kad šie žmonės, nemokėdami kalbos ir nepažinodami šalies, neturės galimybių susirasti geresnių gyvenimo sąlygų.

Taigi, tulpės, kurias dovanojame ir gauname, yra užaugintos, nuskintos, supakuotos ir atgabentos eilės nepavydėtinomis sąlygomis dirbančių žmonių. Visa grandinė įmonių pelno yra priklausoma nuo to, kad egzistuos masė žmonių, neturinčių kito pasirinkimo, kaip tik arti aukojant savo sveikatą ir už tai nesulaukti jokių socialinių garantijų.

Šiuo įrašu nenorime jūsų sugėdyti ar paraginti pirkti “teisingesnę” prekę. Kovo 8-osios proga, verčiau pagalvokime, ką turime daryti, kad užkirstume kelią tokiam išnaudojimui.

Žemesnė moterų, migrantų ir kitų dirbančiųjų socialinė padėtis nebus įveikta kovojant vien prieš kultūrinius stereotipus. Mūsų neišgelbės daugiau verslo lyderių moterų, ar politikių, kurioms feministinė politika reiškia daugiau laisvos rinkos.

Mūsų taip pat neišgelbės abstrakčios deklaracijos apie “lygų atlygį už tą patį darbą”. Jau dabar tokia lygybė egzistuoja tarp prekybos centrų darbuotojų – ten didžioji dauguma gauna po tiek pat mažai, nepriklausomai nuo lyties.

Tikriausiai, kad pakeisti šią situaciją galime tik organizuodamiesi ir suteikdami balsą toms ir tiems, kurių darbas yra išstumtas į ekonomikos paraštes. Be abejonės, politikai čia galėtų padėti, pirmiausia paneigdami gajų mitą, kad “verslu, o ne darbuotojais reikia rūpintis”.

Kodėl valstybinė įmonė savo darbuotojams moka skurdo atlyginimus?

Kovo mėnesį Lietuvos paštas planuoja atleisti 380 darbuotojų dėl laiškų skirstymo skaitmenizacijos. Įmonės atstovai teigia, kad tai leis pakelti atlyginimus likusiems darbuotojams. Ką apie tai mano paštininkai?
 
Regina: “Dėl šių pokyčių mums pridės dar vieno operatoriaus darbą ir tiek. O dėl atlyginimo, tai labai įdomu, kiek jis bus “konkurencingas”, tikriausiai iki 500 eurų į rankas pakels ir tiek – tai konkurencija! Žinoma Tik labai netinkamu laiku atleidžiami žmonės. Pavasarį per pirmąjį karantiną uždarinėjo paštus ir atleidinėjo žmones, o dabar vėl pokyčiai pačiu sunkiausiu metu.”
 
Tadas: “Jau nuo tos dienos, kai paleido Vilniaus logistikos centrą, buvo signalai, kad mažins skirstytojų etatus. Nors mūsų, laiškininkų, tai tiesiogiai neliečia, bet nerimaujame, kaip vyks darbas po kovo 1 dienos, nes tada visoje Lietuvoje žmonės gaus maišus su korespondencija ir laiškais. Šiuo metu klausimų daugiau negu atsakymų.”
 
Nuo 2016 m. “Lietuvos Paštas” darbuotojų skaičių sumažino ketvirtadaliu, bet paštininkų atlyginimai nepakilo aukščiau minimalios algos – šiuo metu už darbą 6 dienas per savaitę paštininkai gauna vidutiniškai apie 470 eurų į rankas.

Kurjeriai reikalauja saugesnio darbo ir skaidrumo

Vakar „Kurjerių asociacija“ dalyvavo LR trišalės tarybos posėdyje, kuriame išaiškinome Lietuvoje per el. platformas dirbančių kurjerių darbo problematiką. Dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai bei „Bolt“, „Wolt“ ir „Ziticity“ įmonių atstovai.
 
Džiugu, kad visos šalys sutaria dėl pagrindinės problemos – kurjeriai nėra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ir susirgimo arba traumos atveju negalėtų gauti nedarbo išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė atskirame rašte pažymėjo, kad per individualią veiklą dirbantys žmonės ateityje bus apsaugoti ir nuo nelaimingų atsitikimų ir įtraukti į pensijų programas. Kol tai neįvyks, manome, kad el. platformos turi būti įpareigotos mokėti tokį draudimą savo kurjeriams.
 
Tačiau įmonės atstovai bando atsikratyti verslo rizikos, pernešdami ją ant kurjerių pečių. Jie tą daro melagingai pristatydami el. platformų darbą kaip „visišką laisvę kurjeriui“. Anot jų, kurjeriai gali prisijungti kada nori, dirbti kaip tiktai nori, su kokia tik nori įranga ar transporto priemone, būti prisijungę keliose platformose tuo pat metu. Ko jie nepasako, tai kad nėra taip, kad bet kas gali parsisiųsti programėlę ir pradėti dirbti. Kurjeris turi laukti atrankos, praeiti mokymus, įsigyti darbo priemones (dažnai mokamas) iš įmonės. Procesas primena priėmimą į darbą, tik nėra interviu.
 
Paties darbo žmogus irgi negali daryti „laisvai“. Dažnai kurjeris negali atsisakyti užsakymų, nes gresia laikinas ar nuolatinis paskyros užblokavimas. Algoritmai taip pat turi slaptą reitingo sistemą (nei viena iš minėtų įmonių nesidalina reitingais su savo kurjeriais), kuri baudžia kurjerius jeigu jie atsisako vykdyti jiems netinkančius užsakymus, arba jei suserga ir dėl to kurį laiką nesijungia prie platformos; kurjeriams draudžiama gauti fizinę pagalbą vykdant užsakymą, net kai siuntos svoris viršija 50kg; kai kurie kurjeriai privalo važiuoti trumpiausiais, algoritmo nustatytais maršrutais, nepaisant eismo padėties.
 
Anot šių įmonių atstovų, dėl tokio „lankstumo“ kurjeriai turi atsisakyti garantijų, kaip pvz. apskritai žinoti kiek yra kurjerių toje įmonėje, nežinoti kokios kainos ir sąlygos bus rytoj, neturėti teisės į kolektyvines derybas (ir visas kitas) su įmone.
 
Mūsų pozicija yra – lankstus darbo grafikas yra šiuolaikinės darbo rinkos realybė, o ne privilegija, dėl kurios reikia mokėti savo elementariomis garantijomis. Dėl neatsakingos įmonės veiklos, vieną mėnesį pragyvenimui užsidirbęs kurjeris gali kitą mėnesį išvis negauti darbo, dirbti už dvigubai mažiau ir pan.
 
Priminsime, kad pagal Europos teisingumo teismo spendimą, el. platformos nėra „tarpininkai“ tarp kurjerių ir restoranų, o paslaugas arba darbą teikiančios įmonės, tad jų santykiai privalo būti atitinkamai reguliuojami.
 
👉 Nuoroda į visą trišalės tarybos susitikimą (žr. nuo 1:10:10 iki 1:47:00): https://youtu.be/M60l_0Wlu3k
👉 Naujiena „Delfi“ portale: https://bit.ly/2XChhDI

Darbuotojai buvo teisūs: prisimenant statybininkų iš Turkijos streiką Kaune

Prieš metus, sausio 11 d. Kaune virš šimto žmonių susirinko išreikšti solidarumo su Kauno stadioną stačiusiais ir atlyginimų negavusiais darbuotojais iš Turkijos. Protestas prasidėjo prie „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono, kur vienas iš darbuotojų perskaitė kalbą, padėkojo už žmonių paramą Lietuvoje. Minia pajudėjo link savivaldybės, kur buvo pareikalauti miesto mero ir jo administracijos atsakomybės bei išsiųstas palaikymas streikuojantiems kolegoms Alžyre, kur ta pati kompanija „Kayi construction” atsisakė mokėti atlyginimus.
 
Praėjo jau metai, o darbuotojams iki šiol nėra išmokėti jų atlyginimai už jų darbą. Šiandien tik galime patvirtinti tai, ką nuo pat pradžių kartojome: darbininkai buvo teisūs – kompanijos, o taip pat ir Kauno savivaldybės atstovai, apgaulingai tvirtino žiniasklaidai, kad šį konfliktą galima išspręsti Turkijoje. Vos tik grįžę namo, darbuotojai padavė ieškinius į teismą, bet per šiuos metus neįvyko nei vienas teismo posėdis. Darbininkai jau nebeturi vilties atgauti savo pinigų. Nuo pat pradžios jie žinojo, kad vienintelė viltis susigrąžinti bent dalį pinigų, tai sulaukti paramos ir palaikymo iš Kauno savivaldybės ar Lietuvos valstybės institucijų. Dėl to šie ir atsisakė vykti atgal į Turkiją ir nusprendė kovoti už savo teises čia, Lietuvoje.
 
Tačiau Kauno savivaldybės elgesys pribloškė net ir daug ką mačiusius. Miesto meras taip ir nesusitiko su badaujančiais žmonėmis, nors turkų kompanijai laimėjus viešajį konkursą, Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad pats „asmeniškai prižiūrės statybų eigą”. Iki šiol pyktis kyla prisiminimus savivaldybės biurokratiškus atsakymus į mūsų prašymus susitikti ir išgirsti pasiūlymus, kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, kad žmonės atgautų bent dalį pinigų ir galėtų grįžti pas savo šeimas. Atsakymas visą laiką būdavo tas pats: „susisiekite su mūsų viešųjų ryšių patarėju”.
 
Kaip galima siūlyti badaujantiems žmonės susitikti su savivaldybės reklamos skyriaus patarėju??? Per dvi savaites, miesto meras taip ir nerado kelių minučių išklausyti darbuotojų – net ir neturint galimybių išmokėti pinigų iš savivaldybės biudžeto, paprasčiausias dėmesys ir atsiprašymas būtų parodęs pagarbą ir užuojautą.
 
Nesulaukę žadėtų atlyginimų, pirmąją 2020 m. sausio savaitę darbininkai paskelbė bado streiką Kauno miesto sode. Darbininkai prašė miesto vadovų padėti atgauti nesumokėtus atlyginimus už 9 mėnesius iš miesto stadioną stačiusios turkų kompanijos „Kayi Construction“.
 
Kompanijos atstovų elgesys buvo šlykštus, bet stebino mažiau – šie, naudodamiesi Lietuvos teisinėmis spragomis, kratėsi bet kokios atsakomybės ir kartojo, kad, esą, darbuotojai ne taip supranta situaciją ir turėtų vykti į Turkiją ir ten reikšti pretenzijas. Deja, bet iki šiol užsienio įmonių filialų steigimo ir teisinės atsakomybės įstatymai leidžia vengti darbdavių atskaitingumo savo darbuotojams ir Lietuvos valstybės institucijoms. Iki šiol viešųjų pirkimų įstatymai nėra pakeisti taip, kad mūsų visų pinigai būtų mokami tik toms kompanijoms, kurios gerbia darbuotojų teises.
 
Kaip dirbančiųjų organizacija, mes kovojome ir toliau kovosime už visų darbuotojų lygias teises – darbuotojų tarpusavio kiršinimas dėl tautybės ar pilietybės visada pasitarnauja verslui, kuris gali išnaudoti ir engti vieną grupę, tuo pačiu „žemindamas” kartelę visiems kitiems. Norime to ar nenorime, bet turime pripažinti, kad darbuotojų iš užsienio bus vis daugiau. Profesinės sąjungos turėtų aktyviai reikalauti, kad atsirastų tinkami įstatymai ir jų kontrolė, užsiimti atvejų viešinimu ir užsienio darbuotojų organizavimu. Turime nepaliaujamai kartoti, kad solidarumas buvo ir bus dirbančiųjų pagrindinis ginklas prieš išnaudojimą.
 
Prieš metus užgimusi draugystė iki šiol teikia džiaugsmą – nors atlyginimų žmonės taip ir neatgavo, bet jie jautėsi išvažiuojantys pakelta galva ir suradę bendražygių. Prisimindami praeitų metų įvykių ir pirmojo 2021 m. įrašo proga norime visiems ir visoms palinkėti daugiau bendražygių, solidarumo ir sėkmės kovojant už mūsų visų teises bei geresnį gyvenimą!

Susitikome „Wolt“ atstovais

Vakar Kurjerių asociacijos nariai susitiko su Wolt atstovais iš Suomijos. Norintys išsakyti savo nuomonę dėl darbo „Wolte“, pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti patobulinta, kad darbas būtų saugesnis ir malonesnis, kviečiami susisiekti su asociacija feisbuke arba el. paštu: kurjeriai@g1ps.lt
Dalinamės naujienomis iš susitikimo:
„Kol kas tik trumpai susipažinome ir sutarėme, kad bendravimas tarp įmonės ir kurjerių turi vykti reguliariai.
Nors „Wolt“ garantuoja kiek daugiau stabilumo kurjeriams dėl darbo laiko ir atlyginimo nei „Bolt“, bendra šio sektoriaus problema yra ta pati – šiose įmonėse dirbantys žmonės nėra drausti nuo nelaimingų atsitikimų, nekompensuojamos pajamos susirgus, nesuteikiamos kasmetinės atostogos. Iš „Wolt“ atstovų išgirdome, kad šiuo metu įmonė ieško palankiausių variantų apdrausti kurjerius nuo nelaimingų atsitikimų, bet konkrečios datos, kada tai įvyks, dar negalėjo pasakyti. Anot vieno iš Kaune „Wolt“ įmonėje dirbančio dviratininko, tai turėtų būti padaryti nedelsiant, nes žiemos sezonu darbas važinėjant dviračiu tampa ypač pavojingas: „Vien per šią savaitę mačiau du atvejus, kai kurjeriai nukrito ant žemės“.“
 

Blogiausio darbdavio nominacijos 2020

Kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nominavome labiausiai šiais metais pasižymėjusius verslininkus. Nugalėtojus skelbsime po savaitės🏺. Pilną nominacijų aprašymą rasite puslapyje gpb.lt
Nominacijos skiriamos:
PIRMOJI KATEGORIJA: IŠĖJIMAS „SAVO NORU“
💐 Edvinui Juškauskui (restoranas Uncle Sam’s American Pub) už vos per dvi dienas nuo karantino pradžios įtikintus  pusę įmonės darbuotojų išeiti „savo noru“
💐 Remigijui Štarui (elektronikos prekių parduotuvė „Topo Centras“) už atimamus iš darbuotojų pinigus už jiems priklausančias kasmetines atostogas.
💐 Evaldui Petkauskui (oro bendrovė DAT LT) už naujausią avialinijų verslo modelio įgyvendinimą, pakeičiant pilotų darbo sutartis vienkartinėmis sutartimis.
ANTROJI KATEOGORIJA: ATLYGINIMŲ MAŽINIMAS AUGANT PELNUI
💐Andriui Pacevičiuis (Pavežėjimo ir maisto paslaugas teikianti įmonė „Bolt“ ir „Bolt Food“) už stabilumą mažinant kurjerių atlyginimo įkainius.
💐 Mindaugui Railai (Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, logistikos įmonės „Girteka Logistics“ savininkas) už pandemijos metu sumažintus dienpinigius vairuotojams, nors įmonės pelnai stabiliai augo.
TREČIOJI KATEGORIJA: KRIZĖS NUOSTOLIŲ PADENGIMAS KITŲ LĖŠOMIS
💐Kosmetikos įmonei „Kristiana“, už darbuotojams išplatintą raštą su paaiškinimu, kaip išsiimti netikrą biuletenį.
💐Statybinių prekių parduotuvei „Kesko Senukai“ už krizės nuostolių padengimą mažų tiekėjų sąskaita
KETVIRTOJI KATEGORIJA: DARBAS NESILAIKANT SAUGUMO REIKALAVIMŲ
💐„Maximos“ dukterinei įmonei BARBORA.LT už karantino saugumo reikalavimų nesilaikymą ir darbuotojų įdarbinimą iš neskaidrių įdarbinimo agentūrų
💐Transporto įmonei „Hegelmann Transporte“ už „įspūdingą“ užsieniečių išnaudojimą ir paprasčiausių sveikatos bei sanitarinių normų nesilaikymą
💐Lietuvos Sveikatos ministerija už sveikatos ministerijos išleistų saugumo reikalavimų nesilaikymą ligoninėse ir poliklinikose.
PENKTOJI KATEGORIJA: ATLYGINIMŲ NEMOKĖJIMAS
💐 „Čili Pizza“ Lietuva už drąsą be paaiškinimo nemokėti atlyginimus darbuotojams, nors uždirbai 2 mln. eurų pelno.
💐 UAB „Plieninis skydas“ už sistemingą atlyginimų nemokėjimą ir darbuotojų „įkalinimą“ įmonėje, nepranešant apie atleidimus Sodrai.
SPECIALIŲJŲ KATEGORIJA:
2020-ieji buvo ne vien pandemijos metai, tad norime nepamiršti ir tų darbdavių, kurie pasižymėjo verslumu kitose sferose.
💐Už mažiausiai apmokamą darbą reikia pagerbti privačių darželių ir mokyklų tinklą Vaikystės Sodas
ir Karalienės Mortos mokyklą bei jų savininkę, milijonierę Austeją Landsbergienę.
💐Už nedemokratišką įmonės valdymą apdovanojame internetinį portalą 15min.
💐 Už nuosekliai blogų darbo sąlygų išlaikymą, tiek prieš pandemiją, tiek (tikriausiai) po jos, apdovanojimas skiriamas Kauno mero, Visvaldo Matijošaičio, šeimos vadovaujamai „Vičiūnų grupė“

Įvyko pirmasis susitikimas su „Bolt“ atstovais

Vakar įvyko pirmasis susitikimas su „Bolt“ atstovais. Kaip ir tikėjomės, „Bolt“ išdėstė savo poziciją dėl mūsų reikalavimų, kurią būtų galima trumpai apibendrinti kaip verslas auga ir problemų nematome.

Susitikime dalyvavo virš 20 žmonių – dauguma kurjeriai ir palaikantys kolegos. Susipažinome su trejais „Bolt“ atstovais – direktoriumi Andriumi Pacevičiumi, „Bolt“ Baltijos šalių regiono direktoriumi Ruslanu Savičiumi ir „Bolt“ viešųjų ryšių specialiste (pastaroji tik stebėjo susirinkimą). Kurjerių asociacijai atstovavo Vuk Vukotič. Apie darbo problemas pasisakė keturi „Bolt food“ kurjeriai – Meda, Dovydas, Povilas ir Paolo.

Iš įmonės atstovų išgirdome aibę skaičių, vidurkių, pamokymų apie rinkos dėsnius ir vadinamus „istorinius faktus“ (kurjerių ir pavežėjų sugeneruojamą informaciją), pagal kurią, stebėdami užsakymų skaičių ir kurjerių užimtumo lygį, „Bolt food“ reguliuoja kurjerių skaičių. 

Kaip ir tikėjomės, „Bolt“ atsisakė stabdyti naujų kurjerių įdarbinimą ar bendradarbiauti su kurjeriais dėl didesnio užimtumo skatinimo. Anot jų, šiuo metu kurjerių vidutinis užimtumas yra pakankamas ir garantuoja visiems, kurie dirba, tenkinantį atlygį. Dėl valandinio atlyginimo galimybės „Bolt“ pakomentavo, kad prašomas 5 eurų garantas už valandą yra mažesnis, nei dabar kurjerių gaunamas vidutinis atlyginimas, dėl to jie nemato prasmės suteikti tokį pasirinkimą. Dėl bazinio tarifo pakėlimo iki 3,5 eurų „Bolt“ teigė, kad tokie įkainiai juos padarytų nekonkurencingus rinkoje ir užsiminė, kad tokiu atveju įmonė siektų panaikinti kurjeriams mokamus papildomus priedus. 

Šnekėjomės ir apie darbo saugumą. Vienas iš kurjerių, Dovydas, papasakojo, kaip darbo metu patyrė traumą – dviračiu veždamas užsakymą paslydo ir krito ant asfalto, dėl ko trumpam prarado sąmonę ir patyrė smegenų sutrenkimą. Atsakydamas į šią istoriją R. Savičius kurjerį pamokė būti atsargesniam, nelakstyti greitai į posūkius, saugot maistą ir pasiūlė pasirinkti automobilį, jeigu dviratis atrodo nesaugus. Kitas kurjeris, Paolo, pasidalino patirtimi iš Italijos. Kaip ir Lietuvoje, šioje šalyje platforminės įmonės nėra laikomos “tradiciniais” darbdaviais, bet yra įpareigotos mokėti socialinį draudimą už kurjerius bei pavežėjus, rinkti informaciją apie incidentus ir kompensuot pirmųjų penkių dienų užmokestį jeigu žmogus suserga ar patiria traumą darbo metu.

Nepaisant vangaus pirmojo susitikimo, tikimės, kad dialogas tęsis ir prieisime prie konstruktyvių sprendimų. „Bolt“ direktorius pažadėjo pasidalinti su asociacija konkrečia informacija apie tai, kaip yra apskaičiuojamas optimalus kurjerių skaičius, valandinis atlyginimas ir kita kurjeriams svarbia informacija. Susipažinimas su informacija leistų ir mums geriau suvokti situaciją bei siūlyti sprendimus, kaip įmonė galėtų užtikrinti stabilesnį ir saugesnį darbą.

Šiuo metu ruošiame oficialią užklausą dėl informacijos pasidalinimo ir netrukus ją siųsime „Bolt“ administracijai. Įmonės direktorius A. Pacevičius pažadėjo, kad atsakymą paruoš per savaitę.

 

„Bolt“ sutiko susitikti su kurjeriais

Kurjerių asociacija šį vakarą pranešė, kad „Bolt“ direktorius Andrius Pacevičius sutiko susitikti su kurjeriais. Pirmasis susitikimas vyks kitą trečiadienį, lapkričio 25 d. virtualiai.
Kurjerių asociacija teigia, kad „kalbantis su kurjeriais viena iš dažniausiai įvardijamų problemų buvo ta, kad „Bolt“ administracija nekomunikuoja su “savo partneriais” ir nesitaria dėl įkainių, darbo sąlygų ar kitų aplinkybių. Šią įmonės praktiką turime keisti!“
Primename, kad šį pirmadienį Kurjerių asociacija įteikė „Bolt Food“ direktoriui Andriui Pacevičiui peticiją, kurią pasirašė du šimtai „Bolt Food“ kurjerių reikalaudami stabilesnių darbo ir apmokėjimo sąlygų.