Skirkite 0.6 procento G1PS!

Iki šių metų gegužės 1-os dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti prašymus skirti 0.6 proc. profesinėms sąjungoms nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši parama atskira nuo 1.2 proc. paramos – galite skirti ir profsąjungai ir kitom VŠĮ atskirai. Jei dar neparėmėte, kviečiame paremti G1PS! Kaip tai galite padaryti?

Formą galite rasti:

Prisijukite prie „Mano VMI“ –> dešinėje pusėje spauskite EDS –> meniu kairėje pusėje spauskite „Pildyti formą“ –> spauskite „Prašymas skirti paramą“ –> „Pildyti formą tiesiogiai portale“.

Formos pildymo instrukcija:

1) pasirinkite 2019 m. mokestinį laikotarpį; 2) Pažymėkite kvadratėlį 9s 3) Pasirinkite „3“ pirmame laukelyje; 4) įveskite kodą: 304866811; 5) pažymėtame trečiajame lauke įrašykite 0,6 (vidurinį lauką galima praleisti); 6) Spauskite „Pateikti deklaraciją“ viršuje.

Dėl Valstybės saugumo departamento prevencinių išsikvietimų

Žiniasklaida pranešė, kad praeitą savaitę Gegužės 1-osios profesinės sąjungos pirmininkas, Jurgis Valiukevičius, buvo pakviestas neoficialiam pokalbiui su VSD pareigūnu. Nors pačio pokalbio nesureiškiname, norime pareikšti viešą poziciją dėl tokių valstybės saugumo institucijų veiksmų.

Mūsų žiniomis, tai ne pirmas kartas, kai Valstybės saugumo departamentas kviečia žmones, kurie aktyviai kovoja už dirbančiųjų teises. Nors konkretūs kaltinimai dažniausiai nėra pareiškiami ir tariamai norima „tik įspėti” dėl galimų priešiškos valstybės veiksmų, bet negalime apsimesti, kad tai yra tiesiog draugiški pokalbiai. Jie atskleidžia, kokiame politiniame kontekste gyvename.

Neoficialūs prevenciniai išsikvietimai rodo kad tie, kurie kovoja už savo ir kitų teises, laikomi „įtartinais”, potencialiai valstybei kenkiančiais žmonėmis. Šie žmonės ir organizacijos nuolatos įtarinėjami turintys „paslėptų” kėslų – neva tie, kurie protestuoja, nori pasinaudoti mūsų bendros gerovės priedanga siekdami savo priešiškų tikslų. Nors dabar politikai jau nedrįsta taip dažnai nurašyti protestų ar streikų pasitelkdami „rusų kortą”, bet iki šiol apkaltinimas esant „užsienio agentu” yra dažnas būdas diskredituoti darbo judėjimą.

Be abejonės, tokias kontroliavimo priemones įvairių valstybių institucijos naudoja visame pasaulyje ir dažna valstybė turi savo „užsienio priešus”. Norime pabrėžti, kad dažniausiai policinės priemonės nėra tiesioginė represija, bet aplinkinių žmonių bauginimas ir atbaidymas nuo aktyvaus įsijungimo į organizaciją ar judėjimą. Būtent tokie pokalbiai su VSD ir šios temos eksplotavimas žiniasklaidoje prisideda prie baimės atmosferos kūrimo – kiekvienas žmogus, kuris svarsto apie kovą prieš neteisybę, žino, kad gali sulaukti teisėsaugos dėmesio.

Griežtai pasisakome prieš VSD įgaliojimų plėtrą prezidento siūlomame įstatyme dėl žvalgybos. Mes esame už saugią aplinką šioje valstybėje, bet manome, kad saugumo pagrindas yra skaidrumas ir pasitikėjimas, o ne represinių valdžios galių ekspansija. Mūsų netenkina valdžios atstovų pasiteisinimai, esą jei nepadarei nieko blogo, tai nėra ko bijoti. Pasisakome prieš valstybės policinę kontrolę piliečių atžvilgiu. Mes žinome, kad tokie įstatymai kuria baimės atmosferą, kurioje žmogus visada verčiamas jaustis įtariamas ir sekamas. Vienintelė priemonė pasipriešinti tokiai baimei yra solidarumas ir viešumas – būtent šiais principais ir vadovaujasi Gegužės 1-osios profesinė sąjunga.

Išvyksta turkų darbuotojai – streikas nutraukiamas, kova tęsis.

Pranešame, jog šiandien namo išvažiavo paskutiniai likę 30 turkų darbuotojų. Nors dalis darbuotojų žadėjo likti Lietuvoje, išvarginti neužtikrintumo ir išsiilgę savo šeimų, jie apsisprendė grįžti namo. Nepaisant šio fakto kviečiame ir toliau aukoti lėšas! Kol darbuotojai nesusiras kitų darbų, tol jų šeimų finansinė padėtis bus ypatingai sudėtinga. Darbuotojai išvažiavo tuščiomis kišenėmis ir daugumai iš jų dėl visų apgavysčių ir iki šiol neišmokėtų atlyginimų reikės skolintis tam, kad galėtų paprasčiausiai išsimaitinti. Tikriausiai ne vienam emigrantui iš Lietuvos tą teko patirti, kai dėl darbdavių kaltės reikia grįžti namo tuščiomis. Mūsų visų parama šiems Turkijos darbuotojams, tai solidarumo ženklas, kuris pažymi mūsų vienybę su prieš išnaudojimą kovojančiais viso pasaulio piliečiais.

“Mes padarėme viską, ką galėjome. Net jei savo atlyginimų ir neatgausime, nesigailime, kad kovojome – apie šią kompaniją išgirdo ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Jie daugiau nebegaus jokių užsakymų. Mes didžiuojamės tuo, ką padarėme ir esame labai dėkingi visiems neabejingiems žmonėms, kurie mus palaikė” – tokius žodžius nori perduoti vienas iš darbuotojų, kuris nuo pat streiko pradžios palaikė kolegų dvasią kovoti ir nepasiduoti.

Nors darbuotojai išvyko į Turkiją, mes toliau juos atstovaujame ir siekiame išsikovoti jiems priklausančius atlyginimus. Kasdien į teritorinę Darbo ginčų komisiją priduodame naujus dokumentus, o po mėnesio prasidės pirmieji posėdžiai, kuriuose susitiks darbdavio ir darbuotojų atstovai. Mes aktyviai informuosime apie šiuos posėdžius ir jų eigą.

Taip pat norime atskirai padėkoti Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija ir ypač teisininkai Daliai Jakutavičei už pastangas ir atsidavimą. Nedaug teisininkų pasirenka ginti darbuotojus, nes, kitaip nei didieji verslininkai, darbuotojai negali mokėti didelių sumų už teisines paslaugas. Neretai nesąžiningi darbdaviai tvirtina neturintys pinigų sumokėti darbuotojams atlyginimų, bet nesunkiai randa tūkstančius eurų brangiems teisininkams, kad šie gintų jų interesus. Dėl to darbuotojai dažnai bijo kreiptis į teismą arba pralaimi bylas, kuriose teisybė yra akivaizdžiai jų pusėje. Teisininkai, pasirinkę ginti darbuotojus, atiduoda daug savo laiko, pastangų ir jėgų ir daro tai ne dėl finansinių paskatų, o iš pašaukimo ir atsidavimo! Dėkojame už jūsų darbą ir džiaugiamės, galėdami kartu dirbti su tokiais profesionaliais teisininkais.

Norime padėkoti visiems žmonėms, kurie iki šiol atsiliepė į mūsų prašymą finansiškai paremti darbuotojus. Už paramą ypatingai dėkojame Vilniaus viešojo transporto profesinei sąjungai. Surinkti pinigai bus pervesti darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas.  

Lėšas pervesti galite į:

Banko sąskaitos numeris: LT304010051005202548
Luminor/DNB bankas
Gavėjas: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
Paskirtis: Parama „Kayi construction“ darbuotojams“.

Protestuojantys darbuotojai iš Turkijos – pavargę dėl nežinios ir be geriamojo vandens

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantiems darbuotojams iš Turkijos, kurie jau 9 mėnesius negauna pažadėtų atlyginimų – sunkios dienos: pervargę nuo nežinios ir psichologiškai palūžę būdami toli nuo  šeimų, nors ir maitinami (tiesa, pagrasinant, kad maitinimas bus nutrauktas), tačiau neturintys pajamų nusipirkti net geriamam vandeniui. Juos įdarbinusi Turkijos bendrovės „Kayi construction“ Lietuvos filialo įmonė, kuri darbus vykdo Kauno miesto savivaldybės užsakymu, kiekvienam iš 52-jų darbuotojų skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų.

Šiems darbuotojams atstovaujanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šį šeštadienį, sausio 11 d., rengia solidarumo protestą. Akcija prasidės 13 val. prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo sporto gatvėje, o  po to kolona pajudės link Kauno miesto savivaldybės.

Dar praeitos savaitės pabaigoje įmonės atstovams buvo pranešta, kad darbuotojai yra pasirengę derėtis ir, sutarus dėl atlyginimų išmokėjimo, nedelsiant pradėtų darbus. Tačiau iki šiol įmonės atstovai vengia bendrauti su profesine sąjunga. Šį antradienį, pas darbuotojus atvykus Turkijos konsului, buvo paskambinta kompanijos atstovams Turkijoje. Vienas iš darbuotojų, Halil Ibrahim Bengül sako, kad darbdavys deda visas pastangas tik tam, kad įkalbėtų darbuotojus grįžti į tėvynę, kur neva ir bus sprendžiamas šis ginčas: „skambučio metu įmonės atstovas mums siūlė grįžti į Turkiją, kurioje pažadėjo nedelsiant sumokėti 400 eurų, o kitą sumą išmokėti vėliau. Tai yra pasityčiojimas iš mūsų – mes dirbome kiekvieną dieną po 14 valandų ir už šį darbą mums siūlo tik 400 eurų!? Jis žino, kad mes ir mūsų šeimos nebeturime už ką gyventi ir dėl to bando sugundyti tokiais nieko nereiškiančiais pažadais“.

Kompanijos atstovai tikina, kad darbuotojai neturi pagrindo reikšti pretenzijų Lietuvoje. Tačiau profsąjungos atstovai tvirtina, jog tai tik darbdavių išsisukinėjimas: visi pažeidimai yra įvykdyti dirbant Lietuvoje ir už juos turi atsakyti kompanija, kuri ir įdarbino šiuos darbuotojus Lietuvoje, o ne Turkijoje – teigia darbuotojos atstovaujančios profesinės sąjungos pirmininkas, Jurgis Valiukevičius.

Turkijos darbuotojų streiką ir solidarumo akciją palaiko ir remia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), kurios viena didžiausių narių – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija – teikia visokeriopą pagalbą apgautiems darbuotojams. Taip pat rengiamas kreipimasis į tarptautines organizacijas.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, kuri neseniai yra išrinkta Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Paneuropinės regioninės tarybos (ITUC-PERC) viceprezidente, sako, jog LPSK artimiausiu  metu informuos savo partneres visame Europos žemyne apie tokį Turkijos bendrovės „Kayi construction“ elgesį su darbuotojais bei neatsakingą Kauno miesto savivaldybės požiūrį į visa tai. „Yra mažų mažiausiai nedovanotina, kai visos visuomenės pinigai keliauja abejotinos reputacijos įmonėms, o valstybės institucijoms ir savivaldybei, atrodo, dėl to nei šilta, nei šalta.  Kreipėmės į miesto merą Visvaldą Matijošaitį prašydami, kad prisiimtų atsakomybę už tai, jog savivaldybės pasirinkta įmonė užtikrintų paslaugą teikiančių darbuotojų garantijas ir saugumą, o milijoninės valstybės lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir skaidriai, tačiau reakcijos praktiškai jokios“, – komentuoja I. Ruginienė.

Prieš savaitę tyrimą bendrovėje pradėjo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), tačiau dar jokios informacijos apie jo detales nėra. Tai pat Seimo narys Tomas Tomilinas šios savaitės pradžioje kreipėsi į Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo reikalų bei Užsienio ministerijas, kad šios ištirtų situaciją iš teisinės pusės.

Anot solidarumo akciją organizuojančios ir darbuotojus atstovaujančios „Gegužės 1-osios” profesinės sąjungos atstovo Jurgio Valiukevičiaus, šis protestas skirtas ne tik palaikyti streikuojančius darbuotojus, bet ir paskatinti valstybės institucijas ir miesto savivaldybę imtis priemonių, kad visuomeninės lėšos nebūtų leidžiamos kompanijoms, kurios nesilaiko jokių darbuotojų teisių: „Norėtume, kad savivaldybė pasiaiškintų, kodėl mūsų visų pinigai nukeliavo kompanijai ir nepasiekė tų žmonių, kurie iš tikrųjų stato stadioną. Iki šiol savivaldybė kratėsi atsakomybės, bet manom, kad ji turėtų aktyviai padėti darbuotojams atgauti savo pinigus. Mes esam tikri, kad Lietuvoje egzistuoja ir daugiau panašių atvejų, tik kol darbuotojai neprotestuoja, tol niekam neįdomu.“

Apie „Kayi construction“ darbuotojų streiką Kaune jau rašė ir Turkijos žiniasklaida. Šios kompanijos darbuotojai taip pat streikuoja Alžyre, kur apie 150 darbuotojų reikalauja atlyginimų. Ši Turkijos kompanija stato stadionus, prekybos centrus, industrinius kompleksus ir kitus stambius objektus Turkijoje, Rusijoje, Kazakstane ir Irake.

Kauno stadioną statantys turkų darbuotojai pradeda bado streiką dėl nesumokėtų algų

Jau devynis mėnesius algų nesulaukiantys Kauno stadioną statantys turkų darbuotojai imasi naujų protesto veiksmų. Šiandien, gruodžio 31 d., 14 val. Kauno miesto sode, priešais savivaldybę darbuotojai pradeda bado streikas. Jie žada badauti tol, kol atgaus visus jiems priklausančius pinigus. 

Šiuo metu streikuoja 53 darbuotojai, iš kurių kiekvienam įmonė „Kayi construction“, laimėjusi Kauno stadiono statybos konkursą, skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų. Prieš Kalėdas šios įmonės atstovai teigė, jog su darbuotojais yra pilnai atsiskaitę, tačiau nei vienas iš streikuojančių darbuotojų pinigų negavo. Anot jų, įmonė siūlė išmokėti tik po 500 eurų, tačiau darbuotojai reikalauja visos jiems priklausančios sumos.

Iki šiol darbuotojai galėjo gyventi šalia stadiono statybvietės pastatytuose konteineriuose, jiems kasdien buvo tiekiamas maitinimas. Tačiau, anot darbuotojų, dabar įmonės vadovai grasina, kad gyvenamieji konteineriai bus nugriauti, nutrauktas maitinimas. Pasak jų, įmonė siekia, kad jie paliktų Lietuvą ir siūlo konfliktą spręsti Turkijoje, kreipiantis į tos šalies institucijas. Vienas darbuotojų teigia, kad taip kompanijai būtų lengviau išvengti konflikto: „Iš esmės mes nelabai ir pasitikime Turkijos teisine sistema, nes ten kas stipresnis, tas teisingesnis. Dėl to norim čia išsikovoti savo teises, nes jei grįšim į Turkiją, mes žinom, kad neaišku, kiek metų užtruks, kol atgausim savo pinigus..“ 

Turkų darbuotojus atstovaujančios ir bado streiką padedančios organizuoti Gegužės 1-osios profesinės sąjungos atstovas Jurgis Valiukevičius teigia, jog įmonė ne tik neatsiskaičius su darbuotojais, bet ir pažeidusi aibę kitų darbuotojų teisių: Jie ne tik nesumokėjo pinigų, bet iki šiol jiems nėra davę darbo sutarčių kopijų, tinkamai neapdraudę. Vienas iš darbuotojų, brigados vadovas, dėl nelaimingo atsitikimo darbe turėjo atsigulti į ligoninę, kurioje jam atlikta operacija. Ligoninėje jis ir sužinojo, kad jis neapdraustas. Kiti darbuotojai tvirtino, jog statant stadioną ne vienas darbuotojas susižeidė, o įmonės vadovai kaltino pačius darbuotojus ir liepė nesikreipti į medikus. O jeigu to pavykti neišvengdavo, atvykus policijai darbuotojai būdavo verčiami tvirtinti, jog susižeidė ne darbo metu.”

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, reikalaudamosi imtis visų įmanomų priemonių, kad su darbininkais būtų atsiskaityta. Rašte atkreipiamas dėmesys, jog už pigiausią kainą pasiūlyti projektai ne visada yra tinkamiausi ir savivaldybė turėtų atsižvelgti į viešuosiuose konkursuose dalyvaujančių įmonių socialinę atsakomybę. 

Kauno miesto savivaldybė teigė su „Kayi construction“ pilnai atsiskaičiusi gruodžio 20 d. Tačiau, anot darbuotojų, įmonės atstovai iki šiol teisinosi, kad neturi iš ko sumokėti atlyginimų, nes vėluoja atsiskaitymai iš užsakovų. Šiuo metu „Kayi construction“ susiduria su darbuotojų pasipriešinimu ir Alžyre. Čia streikuoja per 150 darbuotojų statančių karinę ligoninę. Pastarieji tvirtina, jog iš kompanijos atlyginimų negauna jau 13 mėnesių. 

2018 m. „Kayi Construction“ laimėjus statybų projektą, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis teigė, jog pats asmeniškai prižiūrės statybų eigą ir užtikrins, kad viskas vyktų sklandžiai: „Ar Kaune gali taip strigti statybos? Nebent prasidėtų karas“, – tuomet teigė V. Matijošaitis. Pasak streikuojančių darbuotojų, statybos sustojo dar prieš gruodžio 20 d. – paskutinį kartą, kai savivaldybė pervedė pinigus kompanijai. 

Šiuo metu dėl nemokamų atlyginimų Kauno miesto savivaldybė kratosi atsakomybės ir teigia negalinti kištis į rangovo santykius su darbininkais: „Komentuoti rangovo santykius su darbininkais ir vidinę įmonės tvarką iš mūsų pusės būtų neetiška ir neatsakinga. Savivaldybei, kaip užsakovui, svarbiausia, kad darbai vyktų pagal grafiką ir kokybiškai. Šiuo metu jokių skolų rangovui savivaldybė neturi, viskas vyksta pagal sutartį, todėl pretenzijoms reikšti nėra jokio pagrindo… Tikimės, kad vidiniai klausimai bus greitai išspręsti ir tai netaps kliūtimi sėkmingai tęsti darbus – teigė miesto savivaldybės administracijos Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius

 

Dėl translyčių asmenų žmogaus teisių užtikrinimo Lietuvoje

Tarptautinės Žmogaus teisių dienos proga Seime registravome peticiją, reikalaujančią į Darbo kodeksą ir Lygių galimybių įstatymą prie draudžiamų diskriminavimo pagrindų įtraukti ir lytinę tapatybę bei lyties raišką.

Translyčiai žmonės yra viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių Lietuvoje ir itin dažnai susiduria su diskriminacija darbo santykiuose, tačiau teisinė apsauga nuo diskriminacijos lytinės tapatybės pagrindu nėra įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

Daugiausiai problemų kyla iš to, kad įstatymuose translyčiai žmonės tarytum neegzistuoja. Nors Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi užtikrinti teisę pakeisti lytį – ši teisė įtvirtina ir Civiliniame kodekse – tai iki šiol nėra niekaip reglamentuota. Jau 2007 metais Europos Žmogaus teisių teismas byloje L. prieš Lietuvą nutarė, kad delsdama priimti teisės aktus dėl lyties keitimo Lietuvos Respublika pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją. Lietuvai nevykdant savo įsipareigojimų, 2014 metais Europos Tarybos Ministrų Komitetas šioje byloje priimto sprendimo įgyvendinimo procesui pritaikė sustiprintos priežiūros procedūrą. Tačiau vietoj to, kad užtikrintų translyčių asmenų teises, Lietuva iki šiol kasmet moka tūkstantines baudas.

Dėl teisinio lytinės tapatybės pripažinimo neprieinamumo, ieškant darbo ir įsidarbinus translyčiai asmenys susiduria su įvairiais sunkumais. Tam, kad gautų jų lytinę tapatybę atitinkančius dokumentus, translyčiai asmenys privalo kreiptis į teismą ir ten įrodinėti savo lytinę tapatybę, pateikdami psichiatrinę transseksualumo diagnozę. Tai – daug laiko, finansinių ir emocinių resursų reikalaujantis procesas, prieinamas toli gražu ne visiems. Tačiau neturint atnaujintų asmens tapatybės dokumentų, translyčiams asmenims sunku įsidarbinti ir išsaugoti darbo vietą bei užsidirbti pakankamai, kad užtektų ne tik pragyvenimui, bet ir visoms finansinėms išlaidoms, susijusioms su lytinės tapatybės keitimu. Taigi, susidaro uždaras ratas, iš kurio ištrūkti gyvenant Lietuvoje yra sunku. Nemažai translyčių asmenų yra priversti išvykti į užsienio valstybes, kuriose užtikrinamos jų žmogaus teisės ir orumas.

Teisinės spragos taip pat trukdo užtikrinti translyčių asmenų teisę į asmens duomenų apsaugą, o tai dar labiau sustiprina diskriminacijos riziką. Translyčiai asmenys, kurie nėra pasikeitę dokumentų, įsidarbindami turi pateikti duomenis, kurie dažnai neatitinka jų lytinės tapatybės, tik asmens tuometinę teisinę padėtį. Norėdami, kad jų tapatybė ir lytinė raiška būtų gerbiama, translyčiai žmonės dažnai yra priversti atskleisti privačią asmeninę informaciją, įskaitant medicininę informaciją ir translytiškumo faktą. Tuo atveju, kai darbdavys ar kiti darbuotojai į translyčio asmens tapatybę reaguoja neigiamai, yra sudaromos sąlygos neapykantos nusikaltimams, priekabiavimui ir diskriminacijai.

Kviečiame pasirašyti peticiją, kuria reikalaujame, kad valstybinės institucijos vykdytų savo įsipareigojimus ir užtikrintų translyčių asmenų žmogaus teisių apsaugą:

https://www.peticijos.lt/visos/75686/del-translyciu-asmenu-zmogaus-teisiu-uztikrinimo-lietuvoje/

Ar kas bent kartą mūsų atsiklausė ar norime parduoti paštą?

Gruodžio 9 d. priešais Kauno miesto savivaldybę vyko protestas už Kauno centrinio pašto išsaugojimą. Protestą organizavo pašto darbuotojai kartu su Gegužės 1-osios profesine sąjunga. Kviečiame skaityti profsąjungos atstovo, Jurgio Valiukevičiaus, proteste sakytą kalbą:

Pirmiausia, norėčiau padėkoti pašto darbuotojams, dėl kurių iniciatyvos ši akcija įvyko. Iš asmeninės patirties organizuojant protestus žinau, kad priešintis neteisybei ar netgi paprasčiausiai viešai išsakyti savo nuomonę reikalauja daug jėgų ir pasiryžimo. Ir dėl to man džiugu, kad jūs nepabijojot ir nusprendėt surengti šią akciją.

Kaip žinia, bendrovė „Paštas“, kurios pagrindinė akcininkė yra valstybė, nusprendė parduoti centrinius Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus paštus, nes šių pastatų išlaikymas kainuoja per daug. Kitais žodžiais, šie pastatai yra parduodami siekiant optimizuoti paštą.

Šis stebuklingas ekonominis žodis – optimizavimas – naudojamas visada, kai reikia pateisinti viešo turto ir paslaugų privatizavimą. Žadama, kad taip bus suteiktos kokybiškesnės paslaugos, o valstybė sutaupys pinigų.

Tačiau net jei ir sutaupoma, tai tie pinigai niekados nepasiekia dirbančiųjų – atvirkščiai, optimizuojama visada darbuotojų sąskaita, užkraunant dar daugiau darbo už tą patį atlyginimą. Jeigu paklaustumėt paštininkų, tai jie papasakotų, kaip per paskutinius dešimtmečius vykdyta įmonės optimizacija lėmė vis didesnį darbo krūvį, o atlyginimai išliko tokie pat vargani. Lygiai taip pat pašto iškeldinimas iš centro yra ne tik žala miestui, bet ir pašto darbuotojams, nes jiems tai reikš išaugusį atstumą išnešiojant siuntas.

Ir šiandien vėl girdime, kaip niekas – nei paštas, nei savivaldybė, nei valstybė – neturi pinigų išlaikyti šiuos pastatus. Bet sunku nepastebėti, kaip tas pats meras, kuris skundžiasi lėšų trūkumu ir neįsivaizduoja, kaip savivaldybė galėtų panaudoti Kauno paštą, tuo pat metu gali sau leisti statyti naujus verslo centrus, išplėsti savo sklypus užpilant žemėmis karjerą ir važinėti su Ferariu, kuris įregistruotas Estijoje, kad išvengtų turto mokesčių.

Ir tiesa – išlaikyti paštą metalo ir stiklo dėžutėje, Akropolyje, bus kur kas pigiau. Bet šiandien matome, kaip pagal kaštų mažinimo logiką viešasis sektorius optimizuotas tiek, kad neišsikentę mokytojai, dėstytojai, gydytojai, gaisrininkai ir kiti darbuotojai pradeda streikuoti.

Šie protestai reikalingi visų pirma tam, kad tvarkant mūsų gyvenimus būtų atsižvelgta ne tik į kaštų mažinimą ir pelną, o į mūsų nuomonę ir poreikius. Ar kas bent kartą atsiklausė mūsų, miesto gyventojų, ar norime parduoti paštą? Ar kas atsiklausė pašto darbuotojų, ar šie nori dar labiau apsunkinto darbo?

Todėl linkiu, kad šis protestas prisidėtų ne tik prie Kauno centrinio pašto išsaugojimo, bet ir paskatintų burtis jūsų kolegas, pašto darbuotojus, reikalauti aukštesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Tikiuosi, kad greitai jūs prisijungsit prie vis garsiau kylančių protestų dėl oraus darbo ir išgyvenimo.

Išsaugokime Kauno centrinį paštą!

Kviečiame dalyvauti gruodžio 9 d. 15 val. prie Kauno miesto savivaldybės vyksiančioje protesto akcijoje „Išsaugokime Kauno centrinį paštą!“.

Pirmadienį prie Kauno miesto savivaldybės susiburs miestiečiai, neabejingi viešųjų pastatų ir erdvių išsaugojimui.

Ne pirmus metus vykstantis viešojo turto išpardavinėjimas, į nepatikimas privačias rankas perleidžiantis vis daugiau bendrų erdvių, šįkart pasikėsino į itin miestiečiams svarbų objektą – Kauno centrinį paštą. Privatizuojamos viešos erdvės praranda prieinamumą, o tai ilgainiui dar labiau prisideda prie mūsų visuomenėje gajos socialinės atskirties.

Remiantis optimizavimo ir kaštų minimalizavimo logika, nepasitarus su darbuotojais planuojama šį pašto skyrių perkelti į tolimesnę lokaciją Varnių gatvėje. Pašto perkėlimas darbuotojus apsunkins tiek fiziškai, tiek laiko prasme, tačiau už papildomą darbą paliekamas toks pat žemas atlyginimas.
Kviečiame išreikšti solidarumą su pašto darbuotojais, kurių sunkų, atsakingą ir minimaliai atlyginamą darbą dar labiau apsunkina Pašto administracijos vykdomas įmonės optimizavimas.

G1PS palaiko studentus ir dėstytojus

Ilgą laiką Lietuvos ekonominė politika formuojama pagal paprastą logiką: investuojama į tai, kas „kuria pelną” ir taupoma ten, „kas yra nuostolinga“. Dėl to pirmiausia dėmesys yra sutelktas į verslo sąlygų gerinimą, o kokybiškas švietimas, sveikatos apsauga bei kitos visuomenei gyvybiškai svarbios sferos yra nuolatos pamirštamos – iš jų nei pelno bus, nei BVP pakels. Į jas investuoti – lyg „į balą pinigus išmesti“.

Vietoj atitinkamo finansavimo politikai dažniausiai ragina „ieškoti lėšų viduje“ ir „efektyvizuoti“ valstybinių įstaigų darbą. Pagal šią logiką buvo reformuojami universitetai, mokyklos ir darželiai, kitos viešosios paslaugos, bet vietoj kokybiškesnių paslaugų ir geresnių darbo sąlygų, tai atnešė tik dar didesnę biurokratiją, pasireiškiančią nesibaigiančiais projektų rašymais, ataskaitomis ir papildomu popierizmu. Tokių reformų rezultatas – dar didesnė darbuotojų laiko dalis skiriama beprasmiui darbui už tą patį varganą atlyginimą.

Šią savaitę dėstytojai ir studentai pradeda protesto akcijas reikalaudami didinti dėstytojų atlyginimus, skirti daugiau lėšų švietimui. Prie šio protesto tikriausiai pirmą kartą jungiasi ir studentų atstovybės – jos prisiminė, kad valstybės teikiama socialinė parama studentams tolygi „Čili“ picos nuolaidų kuponams. Šios akcijos padeda išjudinti ir iškelti į viešąją erdvę ilgą laiką pamirštas temas.

Mes, kaip profesinė sąjunga, kurios nemaža dalis narių studijuoja arba dėsto universitetuose, remiam bei prisidedam prie šių protestų. Tikimės, kad tai leis išsikovoti kokybiškas darbo vietas švietimo srityje dirbantiems žmonėms, o studentams – kokybišką švietimą ir socialinę apsaugą. Mes nusipelnėm deramos socialinės apsaugos visais atvejais, o ne tik tada, kai būnam naudingi verslui.

Jei nebus sulaukta atitinkamo dėmesio ir reakcijos iš vyriausybės, mes palaikytume tolimesnius protestus ir universiteto bendruomenės streiko organizavimą. O šiandien kviečiame palaikyti protestus ir dalinamės šios savaitės renginiais:

• Lapkričio 26 d., antradienį, 18.30 val. VU TSPMI vyks susitikimas su Švietimo, mokslo ir sporto ministru A. Monkevičiumi: https://www.facebook.com/events/481598029116135/
• Lapkričio 27 d., trečiadienį, 12.30 val. prie Vyriausybės, V. Kudirkos aikštėje, planuojama Vilniaus universiteto socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“: https://www.facebook.com/events/2593904760842333/
• Lapkričio 27 d., trečiadienį, 14.30 val. dėstytojų ir mokslininkų judėjimas Paskutinis prioritetas organizuoja akciją „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“: https://www.facebook.com/events/2593904760842333/
• Lapkričio 28 d., ketvirtadienį, 08.30–10.30 val. LLTI darbuotojų profesinė sąjunga jungiasi prie vyksiančio Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga mokytojų įspėjamojo streiko: https://www.facebook.com/events/576156873136981/