Kurjeriai reikalauja saugesnio darbo ir skaidrumo

Vakar „Kurjerių asociacija“ dalyvavo LR trišalės tarybos posėdyje, kuriame išaiškinome Lietuvoje per el. platformas dirbančių kurjerių darbo problematiką. Dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai bei „Bolt“, „Wolt“ ir „Ziticity“ įmonių atstovai.
 
Džiugu, kad visos šalys sutaria dėl pagrindinės problemos – kurjeriai nėra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ir susirgimo arba traumos atveju negalėtų gauti nedarbo išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė atskirame rašte pažymėjo, kad per individualią veiklą dirbantys žmonės ateityje bus apsaugoti ir nuo nelaimingų atsitikimų ir įtraukti į pensijų programas. Kol tai neįvyks, manome, kad el. platformos turi būti įpareigotos mokėti tokį draudimą savo kurjeriams.
 
Tačiau įmonės atstovai bando atsikratyti verslo rizikos, pernešdami ją ant kurjerių pečių. Jie tą daro melagingai pristatydami el. platformų darbą kaip „visišką laisvę kurjeriui“. Anot jų, kurjeriai gali prisijungti kada nori, dirbti kaip tiktai nori, su kokia tik nori įranga ar transporto priemone, būti prisijungę keliose platformose tuo pat metu. Ko jie nepasako, tai kad nėra taip, kad bet kas gali parsisiųsti programėlę ir pradėti dirbti. Kurjeris turi laukti atrankos, praeiti mokymus, įsigyti darbo priemones (dažnai mokamas) iš įmonės. Procesas primena priėmimą į darbą, tik nėra interviu.
 
Paties darbo žmogus irgi negali daryti „laisvai“. Dažnai kurjeris negali atsisakyti užsakymų, nes gresia laikinas ar nuolatinis paskyros užblokavimas. Algoritmai taip pat turi slaptą reitingo sistemą (nei viena iš minėtų įmonių nesidalina reitingais su savo kurjeriais), kuri baudžia kurjerius jeigu jie atsisako vykdyti jiems netinkančius užsakymus, arba jei suserga ir dėl to kurį laiką nesijungia prie platformos; kurjeriams draudžiama gauti fizinę pagalbą vykdant užsakymą, net kai siuntos svoris viršija 50kg; kai kurie kurjeriai privalo važiuoti trumpiausiais, algoritmo nustatytais maršrutais, nepaisant eismo padėties.
 
Anot šių įmonių atstovų, dėl tokio „lankstumo“ kurjeriai turi atsisakyti garantijų, kaip pvz. apskritai žinoti kiek yra kurjerių toje įmonėje, nežinoti kokios kainos ir sąlygos bus rytoj, neturėti teisės į kolektyvines derybas (ir visas kitas) su įmone.
 
Mūsų pozicija yra – lankstus darbo grafikas yra šiuolaikinės darbo rinkos realybė, o ne privilegija, dėl kurios reikia mokėti savo elementariomis garantijomis. Dėl neatsakingos įmonės veiklos, vieną mėnesį pragyvenimui užsidirbęs kurjeris gali kitą mėnesį išvis negauti darbo, dirbti už dvigubai mažiau ir pan.
 
Priminsime, kad pagal Europos teisingumo teismo spendimą, el. platformos nėra „tarpininkai“ tarp kurjerių ir restoranų, o paslaugas arba darbą teikiančios įmonės, tad jų santykiai privalo būti atitinkamai reguliuojami.
 
? Nuoroda į visą trišalės tarybos susitikimą (žr. nuo 1:10:10 iki 1:47:00): https://youtu.be/M60l_0Wlu3k
? Naujiena „Delfi“ portale: https://bit.ly/2XChhDI

Darbuotojai buvo teisūs: prisimenant statybininkų iš Turkijos streiką Kaune

Prieš metus, sausio 11 d. Kaune virš šimto žmonių susirinko išreikšti solidarumo su Kauno stadioną stačiusiais ir atlyginimų negavusiais darbuotojais iš Turkijos. Protestas prasidėjo prie „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono, kur vienas iš darbuotojų perskaitė kalbą, padėkojo už žmonių paramą Lietuvoje. Minia pajudėjo link savivaldybės, kur buvo pareikalauti miesto mero ir jo administracijos atsakomybės bei išsiųstas palaikymas streikuojantiems kolegoms Alžyre, kur ta pati kompanija „Kayi construction” atsisakė mokėti atlyginimus.
 
Praėjo jau metai, o darbuotojams iki šiol nėra išmokėti jų atlyginimai už jų darbą. Šiandien tik galime patvirtinti tai, ką nuo pat pradžių kartojome: darbininkai buvo teisūs – kompanijos, o taip pat ir Kauno savivaldybės atstovai, apgaulingai tvirtino žiniasklaidai, kad šį konfliktą galima išspręsti Turkijoje. Vos tik grįžę namo, darbuotojai padavė ieškinius į teismą, bet per šiuos metus neįvyko nei vienas teismo posėdis. Darbininkai jau nebeturi vilties atgauti savo pinigų. Nuo pat pradžios jie žinojo, kad vienintelė viltis susigrąžinti bent dalį pinigų, tai sulaukti paramos ir palaikymo iš Kauno savivaldybės ar Lietuvos valstybės institucijų. Dėl to šie ir atsisakė vykti atgal į Turkiją ir nusprendė kovoti už savo teises čia, Lietuvoje.
 
Tačiau Kauno savivaldybės elgesys pribloškė net ir daug ką mačiusius. Miesto meras taip ir nesusitiko su badaujančiais žmonėmis, nors turkų kompanijai laimėjus viešajį konkursą, Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad pats „asmeniškai prižiūrės statybų eigą”. Iki šiol pyktis kyla prisiminimus savivaldybės biurokratiškus atsakymus į mūsų prašymus susitikti ir išgirsti pasiūlymus, kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, kad žmonės atgautų bent dalį pinigų ir galėtų grįžti pas savo šeimas. Atsakymas visą laiką būdavo tas pats: „susisiekite su mūsų viešųjų ryšių patarėju”.
 
Kaip galima siūlyti badaujantiems žmonės susitikti su savivaldybės reklamos skyriaus patarėju??? Per dvi savaites, miesto meras taip ir nerado kelių minučių išklausyti darbuotojų – net ir neturint galimybių išmokėti pinigų iš savivaldybės biudžeto, paprasčiausias dėmesys ir atsiprašymas būtų parodęs pagarbą ir užuojautą.
 
Nesulaukę žadėtų atlyginimų, pirmąją 2020 m. sausio savaitę darbininkai paskelbė bado streiką Kauno miesto sode. Darbininkai prašė miesto vadovų padėti atgauti nesumokėtus atlyginimus už 9 mėnesius iš miesto stadioną stačiusios turkų kompanijos „Kayi Construction“.
 
Kompanijos atstovų elgesys buvo šlykštus, bet stebino mažiau – šie, naudodamiesi Lietuvos teisinėmis spragomis, kratėsi bet kokios atsakomybės ir kartojo, kad, esą, darbuotojai ne taip supranta situaciją ir turėtų vykti į Turkiją ir ten reikšti pretenzijas. Deja, bet iki šiol užsienio įmonių filialų steigimo ir teisinės atsakomybės įstatymai leidžia vengti darbdavių atskaitingumo savo darbuotojams ir Lietuvos valstybės institucijoms. Iki šiol viešųjų pirkimų įstatymai nėra pakeisti taip, kad mūsų visų pinigai būtų mokami tik toms kompanijoms, kurios gerbia darbuotojų teises.
 
Kaip dirbančiųjų organizacija, mes kovojome ir toliau kovosime už visų darbuotojų lygias teises – darbuotojų tarpusavio kiršinimas dėl tautybės ar pilietybės visada pasitarnauja verslui, kuris gali išnaudoti ir engti vieną grupę, tuo pačiu „žemindamas” kartelę visiems kitiems. Norime to ar nenorime, bet turime pripažinti, kad darbuotojų iš užsienio bus vis daugiau. Profesinės sąjungos turėtų aktyviai reikalauti, kad atsirastų tinkami įstatymai ir jų kontrolė, užsiimti atvejų viešinimu ir užsienio darbuotojų organizavimu. Turime nepaliaujamai kartoti, kad solidarumas buvo ir bus dirbančiųjų pagrindinis ginklas prieš išnaudojimą.
 
Prieš metus užgimusi draugystė iki šiol teikia džiaugsmą – nors atlyginimų žmonės taip ir neatgavo, bet jie jautėsi išvažiuojantys pakelta galva ir suradę bendražygių. Prisimindami praeitų metų įvykių ir pirmojo 2021 m. įrašo proga norime visiems ir visoms palinkėti daugiau bendražygių, solidarumo ir sėkmės kovojant už mūsų visų teises bei geresnį gyvenimą!

Susitikome „Wolt“ atstovais

Vakar Kurjerių asociacijos nariai susitiko su Wolt atstovais iš Suomijos. Norintys išsakyti savo nuomonę dėl darbo „Wolte“, pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti patobulinta, kad darbas būtų saugesnis ir malonesnis, kviečiami susisiekti su asociacija feisbuke arba el. paštu: kurjeriai@g1ps.lt
Dalinamės naujienomis iš susitikimo:
„Kol kas tik trumpai susipažinome ir sutarėme, kad bendravimas tarp įmonės ir kurjerių turi vykti reguliariai.
Nors „Wolt“ garantuoja kiek daugiau stabilumo kurjeriams dėl darbo laiko ir atlyginimo nei „Bolt“, bendra šio sektoriaus problema yra ta pati – šiose įmonėse dirbantys žmonės nėra drausti nuo nelaimingų atsitikimų, nekompensuojamos pajamos susirgus, nesuteikiamos kasmetinės atostogos. Iš „Wolt“ atstovų išgirdome, kad šiuo metu įmonė ieško palankiausių variantų apdrausti kurjerius nuo nelaimingų atsitikimų, bet konkrečios datos, kada tai įvyks, dar negalėjo pasakyti. Anot vieno iš Kaune „Wolt“ įmonėje dirbančio dviratininko, tai turėtų būti padaryti nedelsiant, nes žiemos sezonu darbas važinėjant dviračiu tampa ypač pavojingas: „Vien per šią savaitę mačiau du atvejus, kai kurjeriai nukrito ant žemės“.“
 

Blogiausio darbdavio nominacijos 2020

Kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nominavome labiausiai šiais metais pasižymėjusius verslininkus. Nugalėtojus skelbsime po savaitės?. Pilną nominacijų aprašymą rasite puslapyje gpb.lt
Nominacijos skiriamos:
PIRMOJI KATEGORIJA: IŠĖJIMAS „SAVO NORU“
? Edvinui Juškauskui (restoranas Uncle Sam’s American Pub) už vos per dvi dienas nuo karantino pradžios įtikintus  pusę įmonės darbuotojų išeiti „savo noru“
? Remigijui Štarui (elektronikos prekių parduotuvė „Topo Centras“) už atimamus iš darbuotojų pinigus už jiems priklausančias kasmetines atostogas.
? Evaldui Petkauskui (oro bendrovė DAT LT) už naujausią avialinijų verslo modelio įgyvendinimą, pakeičiant pilotų darbo sutartis vienkartinėmis sutartimis.
ANTROJI KATEOGORIJA: ATLYGINIMŲ MAŽINIMAS AUGANT PELNUI
?Andriui Pacevičiuis (Pavežėjimo ir maisto paslaugas teikianti įmonė „Bolt“ ir „Bolt Food“) už stabilumą mažinant kurjerių atlyginimo įkainius.
? Mindaugui Railai (Vienas turtingiausių Lietuvos žmonių, logistikos įmonės „Girteka Logistics“ savininkas) už pandemijos metu sumažintus dienpinigius vairuotojams, nors įmonės pelnai stabiliai augo.
TREČIOJI KATEGORIJA: KRIZĖS NUOSTOLIŲ PADENGIMAS KITŲ LĖŠOMIS
?Kosmetikos įmonei „Kristiana“, už darbuotojams išplatintą raštą su paaiškinimu, kaip išsiimti netikrą biuletenį.
?Statybinių prekių parduotuvei „Kesko Senukai“ už krizės nuostolių padengimą mažų tiekėjų sąskaita
KETVIRTOJI KATEGORIJA: DARBAS NESILAIKANT SAUGUMO REIKALAVIMŲ
?„Maximos“ dukterinei įmonei BARBORA.LT už karantino saugumo reikalavimų nesilaikymą ir darbuotojų įdarbinimą iš neskaidrių įdarbinimo agentūrų
?Transporto įmonei „Hegelmann Transporte“ už „įspūdingą“ užsieniečių išnaudojimą ir paprasčiausių sveikatos bei sanitarinių normų nesilaikymą
?Lietuvos Sveikatos ministerija už sveikatos ministerijos išleistų saugumo reikalavimų nesilaikymą ligoninėse ir poliklinikose.
PENKTOJI KATEGORIJA: ATLYGINIMŲ NEMOKĖJIMAS
? „Čili Pizza“ Lietuva už drąsą be paaiškinimo nemokėti atlyginimus darbuotojams, nors uždirbai 2 mln. eurų pelno.
? UAB „Plieninis skydas“ už sistemingą atlyginimų nemokėjimą ir darbuotojų „įkalinimą“ įmonėje, nepranešant apie atleidimus Sodrai.
SPECIALIŲJŲ KATEGORIJA:
2020-ieji buvo ne vien pandemijos metai, tad norime nepamiršti ir tų darbdavių, kurie pasižymėjo verslumu kitose sferose.
?Už mažiausiai apmokamą darbą reikia pagerbti privačių darželių ir mokyklų tinklą Vaikystės Sodas
ir Karalienės Mortos mokyklą bei jų savininkę, milijonierę Austeją Landsbergienę.
?Už nedemokratišką įmonės valdymą apdovanojame internetinį portalą 15min.
? Už nuosekliai blogų darbo sąlygų išlaikymą, tiek prieš pandemiją, tiek (tikriausiai) po jos, apdovanojimas skiriamas Kauno mero, Visvaldo Matijošaičio, šeimos vadovaujamai „Vičiūnų grupė“

Įvyko pirmasis susitikimas su „Bolt“ atstovais

Vakar įvyko pirmasis susitikimas su „Bolt“ atstovais. Kaip ir tikėjomės, „Bolt“ išdėstė savo poziciją dėl mūsų reikalavimų, kurią būtų galima trumpai apibendrinti kaip verslas auga ir problemų nematome.

Susitikime dalyvavo virš 20 žmonių – dauguma kurjeriai ir palaikantys kolegos. Susipažinome su trejais „Bolt“ atstovais – direktoriumi Andriumi Pacevičiumi, „Bolt“ Baltijos šalių regiono direktoriumi Ruslanu Savičiumi ir „Bolt“ viešųjų ryšių specialiste (pastaroji tik stebėjo susirinkimą). Kurjerių asociacijai atstovavo Vuk Vukotič. Apie darbo problemas pasisakė keturi „Bolt food“ kurjeriai – Meda, Dovydas, Povilas ir Paolo.

Iš įmonės atstovų išgirdome aibę skaičių, vidurkių, pamokymų apie rinkos dėsnius ir vadinamus „istorinius faktus“ (kurjerių ir pavežėjų sugeneruojamą informaciją), pagal kurią, stebėdami užsakymų skaičių ir kurjerių užimtumo lygį, „Bolt food“ reguliuoja kurjerių skaičių. 

Kaip ir tikėjomės, „Bolt“ atsisakė stabdyti naujų kurjerių įdarbinimą ar bendradarbiauti su kurjeriais dėl didesnio užimtumo skatinimo. Anot jų, šiuo metu kurjerių vidutinis užimtumas yra pakankamas ir garantuoja visiems, kurie dirba, tenkinantį atlygį. Dėl valandinio atlyginimo galimybės „Bolt“ pakomentavo, kad prašomas 5 eurų garantas už valandą yra mažesnis, nei dabar kurjerių gaunamas vidutinis atlyginimas, dėl to jie nemato prasmės suteikti tokį pasirinkimą. Dėl bazinio tarifo pakėlimo iki 3,5 eurų „Bolt“ teigė, kad tokie įkainiai juos padarytų nekonkurencingus rinkoje ir užsiminė, kad tokiu atveju įmonė siektų panaikinti kurjeriams mokamus papildomus priedus. 

Šnekėjomės ir apie darbo saugumą. Vienas iš kurjerių, Dovydas, papasakojo, kaip darbo metu patyrė traumą – dviračiu veždamas užsakymą paslydo ir krito ant asfalto, dėl ko trumpam prarado sąmonę ir patyrė smegenų sutrenkimą. Atsakydamas į šią istoriją R. Savičius kurjerį pamokė būti atsargesniam, nelakstyti greitai į posūkius, saugot maistą ir pasiūlė pasirinkti automobilį, jeigu dviratis atrodo nesaugus. Kitas kurjeris, Paolo, pasidalino patirtimi iš Italijos. Kaip ir Lietuvoje, šioje šalyje platforminės įmonės nėra laikomos “tradiciniais” darbdaviais, bet yra įpareigotos mokėti socialinį draudimą už kurjerius bei pavežėjus, rinkti informaciją apie incidentus ir kompensuot pirmųjų penkių dienų užmokestį jeigu žmogus suserga ar patiria traumą darbo metu.

Nepaisant vangaus pirmojo susitikimo, tikimės, kad dialogas tęsis ir prieisime prie konstruktyvių sprendimų. „Bolt“ direktorius pažadėjo pasidalinti su asociacija konkrečia informacija apie tai, kaip yra apskaičiuojamas optimalus kurjerių skaičius, valandinis atlyginimas ir kita kurjeriams svarbia informacija. Susipažinimas su informacija leistų ir mums geriau suvokti situaciją bei siūlyti sprendimus, kaip įmonė galėtų užtikrinti stabilesnį ir saugesnį darbą.

Šiuo metu ruošiame oficialią užklausą dėl informacijos pasidalinimo ir netrukus ją siųsime „Bolt“ administracijai. Įmonės direktorius A. Pacevičius pažadėjo, kad atsakymą paruoš per savaitę.

 

„Bolt“ sutiko susitikti su kurjeriais

Kurjerių asociacija šį vakarą pranešė, kad „Bolt“ direktorius Andrius Pacevičius sutiko susitikti su kurjeriais. Pirmasis susitikimas vyks kitą trečiadienį, lapkričio 25 d. virtualiai.
Kurjerių asociacija teigia, kad „kalbantis su kurjeriais viena iš dažniausiai įvardijamų problemų buvo ta, kad „Bolt“ administracija nekomunikuoja su “savo partneriais” ir nesitaria dėl įkainių, darbo sąlygų ar kitų aplinkybių. Šią įmonės praktiką turime keisti!“
Primename, kad šį pirmadienį Kurjerių asociacija įteikė „Bolt Food“ direktoriui Andriui Pacevičiui peticiją, kurią pasirašė du šimtai „Bolt Food“ kurjerių reikalaudami stabilesnių darbo ir apmokėjimo sąlygų.

Dėl ekonomisto Algirdo Bartkaus nuomonės

Vakar LNK „Info laidoje“ (nuoroda, žr. nuo 37:35) buvo pristatyti „Bolt Food“ kurjerių reikalavimai ir pakalbinti „Kurjerių asociacijos“ nariai. Kaip ekspertas laidoje šnekėjo ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. Dr. Algirdas Bartkus. Pastebime, kad jo pasisakymai yra labai šališki, kartais demonstruojama žinių stoka, teigiami faktai neatitinka tikrovės.

Algirdas Bartkus

Dr. Bartkus teigė: „idėja šito „Bolt Food“ tai yra tokia, kad, na, studentas prisideda sau prie stipendijos ir taškas. Nu ir kiek jis ten prisidurs prie tos stipendijos malonumui savo vairuodamas dviratį arba automobilį, čia jau pagal pomėgius yra priklausantis dalykas, tai tiek ir bus gerai.“ Kurjerių darbas, ekonomisto žiniomis, yra papildomas darbas, tačiau bent trečdaliui peticiją pasirašiusių kurjerių jis yra pagrindinis pajamų šaltinis. Be jų, didelė dalis „Bolt Food“ kurjerių dirba ir kitose maisto pristatymo platformose, yra „Bolt“ pavežėjai. Tarp kurjerių taip pat yra mokinių bei studentų, kuriems šis darbas yra vienintelis mokslų finansavimo šaltinis, kitų pajamų jie negauna. Ir tik mažiau nei pusė mūsų apklaustų kurjerių dirba šį darbą kaip papildomą. Karantino sąlygomis, tikėtina, kad kurjerių, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra šis darbas, skaičius dar išaugs.

Jei tikrai „Bolt“ platformos idėja būtų papildomas uždarbis, būtų ribojamas maksimalus darbo valandų per savaitę skaičius, tačiau ši įmonė kaip tik skatina kasdien kurjerius prisijungti ir dirbti daugiau. Tačiau net jei šį darbą laikytume „papildomu“, tai nepaaiškina, kodėl jis gali būti toks nesaugus. Ir čia kalbame ne tik apie finansinį saugumą – kurjerių darbas yra gana rizikingas, bet įmonė neprisiima jokios atsakomybės už šią riziką. Nutikus nelaimei, patyrus traumą darbo metu ar, skaudžiausiu atveju, tapus neįgaliam, kurjeris nesulauks jokios kompensacijos iš įmonės. Tai leidžia įmonei sutaupyti kurjerių sąskaita – visa verslo rizika yra sukrauta ant žmonių pečių, nors būtent kurjeriai sukuria pajamas įmonei. 

Teigdamas, kad šis darbas jokiu būdu negali būti pagrindinis, ekonomistas,atrodo, nežino, kad „dalijimosi ekonomikos“ darbuotojų teisės šiuo metu yra rimta problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Belgijoje, Ispanijoje ir Suomijoje valstybė jau įpareigojo panašias įmones savo kurjeriams ir vežėjams suteikti tokias pačias socialines garantijas kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Panašūs projektai ruošiami ir kitose ES šalyse, o visai neseniai, 2020-11-16, buvo užregistruotas pirmas pasiūlymas naujai ES direktyvai reguliuoti darbo santykius dalijimosi ekonomikoje. Taip pat, neseniai buvo paskelbta apžvalga su anksčiau teiktomis iniciatyvomis, kuriomis buvo siekiama užtikrinti socialines garantijas e-platformų darbuotojams.

VU docentas Bartkus keistai pateisina „Bolt“ įkainių mažinimą, dėl neva „natūraliai padidėjusios konkurencijos“ tarp maisto paslaugas teikiančių įmonių. Norime pastebėti, kad karantino metu maisto pristatymo paklausa kaip tik išaugusi – daug žmonių dirba iš namų, yra saviizoliacijoje. O rimtų, naujų žaidėjų, kurie keltų įtampą rinkoje, kol kas neatsiranda.„Bolt” ir kitos platformos išnaudoja šią situaciją ir jų pajamos auga – mums, kurjeriams, atrodo „natūralu”, kad šiuo pelnu įmonės turėtų dalintis.

Iš tikrųjų, masinis naujų kurjerių įdarbinimas nėra „rinkos” pasekmė, o kompanijos tikslas mažinti įkainius. Kas anksčiau dirbo už 3.30 euro, dabar turėtų tenkintis tik 3.00 eurais – įmonė žino, kad vis tiek atsiras žmonių, kurie neturi kito pasirinkimo nei dirbti už mažiau. Ši įkainių mažinimo tendencija pastebima ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje per pastaruosius metus „Bolt Food“ įkainiai dvigubai susitraukė – praėjusiais metais įkainiai siekė 5.00 už pristatymą, tačiau šių metų kovą – tik 2.40.

Algirdo Bartkaus vienašališką „Bolt“ įmonės palaikymą ir nusiteikimą prieš kurjerius galbūt gali paaiškinti šio mokslininko veikla – jis dar neseniai buvo įsivėlęs į mokslinį skandalą. Jo atliktame tyrime apie alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje įtariama stambiojo verslo interesų įtaka, o pats Algirdas Bartkus neneigė, kad šis tyrimas buvo užsakytas. Vilniaus universitetas 2020 m. spalį oficialiai atsiribojo nuo šio tyrimo. Akivaizdu, kad VU mokslininkas palaiko draugiškus ryšius su stambiojo verslo atstovais ir dėl to visada išliks šališkas, ginantis vienos pusės interesus. 

Kodėl žiniasklaida pasirenka būtent šį žmogų suteikti „ekspertinį“ komentarą? Klausimas, į kurį čia neatsakinėsime. Norėjome tik pabrėžti, kad ekonomistą Algirdą Bartkų negalime laikyti ekspertu kalbant apie dalijimosi ekonomiką ar kurjerių patiriamas problemas.

200 Bolt kurjerių reikalauja stabilesnių darbo sąlygų

Naujai įsteigta „Kurjerių asociacija“ šį pirmadienį „Bolt Food“ direktoriui Andriui Pacevičiui įteikė peticiją reikalaudami pagerinti maisto kurjerių darbo sąlygas. Ją pasirašė 200 šiai įmonei dirbančių kurjerių. Kurjeriai kviečia įmonės vadovybę susitikti ir nedelsiant spręsti darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų problemas. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės.

Peticijoje reikalaujama visų pirma reguliuoti naujų kurjerių įdarbinimą. Anot Kurjerių asociacijos nario Dovydo, darbo stoka – pagrindinė kurjerių problema: „Įmonė atsisako oficialiai pranešti, kiek kurjerių yra įdarbinę, ir nuolat priima naujus, kad galėtų didinti spaudimą jau dirbantiems ir „mušti kainas“. Mums tai reiškia, kad kartais gali pralaukti valandą, kol gausi užsakymą. Tai yra neteisinga – kompanija turi rūpintis, kad žmonės gautų pakankamai darbo ir galimybių užsidirbti.

Taip pat kurjeriai reikalauja sutartimi nustatyti minimalų bazinį 3,5 eurų tarifą. Šiuo metu bazinis tarifas siekia 3 eurus už vieną pristatymą, o vasarą jis buvo sumažintas net iki 2,8 euro. Šiuo metu „Bolt“ su kurjeriais nepasirašo nei darbo, nei paslaugų sutarties, dėl to gali vienašališkai keisti įkainius. Kurjeriai toliau reikalauja ir galimybės patiems pasirinkti darbo apmokėjimo galimybes: dirbti pagal įkainį už vieną užsakymą arba gauti stabilų valandinį atlygį. Paskutiniuoju, ketvirtuoju punktu reikalaujama, kad įmonė kompensuotų patiriamas transporto gedimų ir eksploatavimo išlaidas, pvz., žiemines padangas dviratininkams.

Tai ne pirmas kartas, kai šios įmonės kurjeriai kenčia dėl įmonės sprendimų. Šią liepą „Bolt Food“ kurjeriai buvo paskelbę streiką dėl vienšališkai ir staiga sumažintų pristatymo įkainių. Tą kartą streike dalyvavo 80-100 kurjerių, kurie atsijungė nuo platformos ir nepriiminėjo užsakymus per pietus, nuo 11 iki 15 valandos. Į protestą Katedros aikštėje susirinko apie 20 nepatenkintų kurjerių 

Anot naujai įkurtos „Kurjerių asociacijos“ atstovo Vuk Vukotic, peticiją pasirašė daugiau nei pusė visų „Bolt Food“ kurjerių Vilniuje: Nors įmonė oficialiai neatskleidžia, kiek pas juos dirba žmonių, bet, sprendžiant pagal aktyvumą kurjerių „Telegram“ kanale, Vilniuje aktyviai dirba apie 400 „Bolt Food“ kurjerių, o dar keli šimtai padirba kelias valandas per savaitę. Taigi, ši peticija išreiškia daugumos aktyviai dirbančių kurjerių interesus – turėti saugias darbo sąlygas ir stabilų uždarbį. Neturime abejonių, kad reikalavimus palaiko ir tie kurjeriai, kurių ši žinia dar nespėjo pasiekti.

Vukotic teigia, kad įmonės atsakymo lauks iki šios savaitės galo: Direktoriui išsiuntėme laišką ir pasiūlėme susitikti ir aptarti, kaip būtų galima įgyvendinti mūsų iškeltus reikalavimus ir spręsti kitas kurjeriams aktualias problemas. Tikimės, kad įmonė elgsis geranoriškai ir sieks bendradarbiavimo. Jei Bolt Food nereaguos, esame pasiruošę imtis ir kitų veiksmų: rengsime protesto akcijas ir organizuosime streiką. Turime suprasti, kad kurjeriai yra pavargę nuo nestabilumo ir nori sulaukti tinkamo jų darbo įvertinimo – ypač šiuo, visiems sunkiu pandemijos ir karantino laikotarpiu. Neabejoju, kad to tikisi ne tik Bolt Food, bet ir kitų platforminių” įmonių darbuotojai. Tam ir sukūrėme Kurjerių asociaciją”, kad galėtume pradėti pokyčius ir kartu siektume deramos pagarbos ir įvertinimo.

Ši peticija – pirmasis Lietuvoje toks kolektyvinis darbuotojų kreipimasis sparčiai augančiame greitųjų paslaugų” sektoriuje (angl. gig-economy). Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau girdisi reikalavimai pripažinti kurjerius ir pavežėjus pilnateisiais darbuotojais – suteikti socialines garantijas ir užtikrinti stabilias pajamas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kompensuoti darbo išlaidas, suteikti apmokamas atostogas. Šį kovą Suomijos Darbo taryba nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugas teikiantys kurjeriai, įdarbinti pagal individualią veiklą, turi būti pripažinti darbuotojais. Tokį pati sprendimą priėmė ir ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo mėnesį. O gegužę Belgijos Konstitucinis Teismas įpareigojo įmones mokėti socialines įmokas už per programėles paslaugas teikiančius žmones. Lietuvoje spalį buvo įregistruotas Civilinio kodekso įstatymo papildymo projektas, kuris įpareigotų kompanijas raštu sudaryti paslaugų sutartis ir sutarti paslaugų kainą, jos teikimo, apmokėjimo tvarką ir terminus.

Besidomintiems darbo judėjimo istorija – LRT radijo dokumentika apie inkariečių bado streiką

Ieškodami dirbančiųjų pasipriešinimo pavyzdžių, dažniausiai žvelgiame į Vakarų valstybių istoriją, taip lyg patvirtindami populiarią nuomonę, kad žmonės Lietuvoje nedrįsta kovoti ir verčiau nuleidžia galvas prieš išnaudojimą. Bet ar tokie paaiškinimai nėra tiesiog „save išpildanti pranašystė“? Galbūt negebėjimas pasipriešinti skurdo politikai kyla ne iš mūsų „mentaliteto“, o po 90-ųjų išgyventos ekonominės „šoko-terapijos“, kuri sukūrė visuomeninį nusivylimo ir bejėgiškumo jausmą?
 
Bandydami atsikratyti šio jausmo, turime atrasti ir prisiminti savo pasipriešinimo istorijas. Tačiau šios istorijos yra iki šiol išstumtos į paraštes, nes jos nepatogiai ardo šiuolaikinį valstybės pasakojimą, padalina istoriją į „juodą ir baltą“, žmonių pasipriešinimą priskiria išskirtinai sovietinei sistemai, o vėliau mato tik mūsų laisvę ir džiaugsmą.
 
Džiaugiamės galėdami pasidalinti žurnalistės Vaidos Pilibaitytės sukurta radijo dokumentika apie prieš 20 metų Kaune vykusį „Inkaro” fabriko darbuotojų bado streiką. Čia išgirsite ne tik streike dalyvavusių žmonių pasakojimus, bet ir apie šiuos įvykius rašusio G1PS atstovo Jurgio Valiukevičiaus komentarus, kodėl šiandien svarbu prisiminti tokias istorijas.
 
Norėdami paklausyti radijo dokumentiką, spauskite šią nuorodą: „19 parų. Vieno bado streiko istorija

Dėl abortų draudimo Lenkijoje

G1PS su nerimu stebi Lenkijoje vis stipriau įsigalėjančią mizoginišką moterų, o taip pat ir LGBT žmonių niekinimu grįstą dešiniųjų politiką, kuri prisidengdama „krikščioniškomis vertybėmis“ ir skelbiama „kova už gyvybę“ įtvirtina savo politinę ir ekonominę galią. Mus ne tik gąsdina kaimyninės šalies padėtis, bet ir tai, kokią įtaką tai turi Lietuvos bei kitų šalių politiniam klimatui. Lietuvos aukščiausių politikų abejingumas ir pasigirstantis tokios politikos palaikymas tik dar kartą primena, kad turime aktyviai reaguoti į tai, kas vyksta Lenkijoje, kad panašus likimas nenutiktų ir mums.

Pirmiausia, norisi išryškinti, kodėl mes, kaip profesinė sąjunga, neatsiribojame nuo šių, rodos, su dirbančiųjų teisėmis ir padėtimi nesusijusių klausimų. Mes netampame kitu žmogumi vos tik pabaigiame darbo dieną ir uždarome darbovietės duris – mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo to, kokias teises ir garantijas turėsime darbe kaip darbuotojai, bet ir už jo ribų, kokios viešosios paslaugos ir garantijos bus suteiktos mums, kaip valstybės piliečiams.
 
Kaip abortus uždraudusių šalių praktika rodo, draudimai abortų nepanaikina, bet tik sustiprina ekonominės nelygybės efektus – moterys, kurios turi pinigų, gali pasidaryti abortą kitoje šalyje; tuo tarpu moterys, kurios neturi lėšų šiai nepigiai procedūrai, turės rinktis tarp nelegalaus ir jų gyvybei pavojingo aborto, arba, net jei vos išsilaiko pačios, bus priverstos auginti vaiką.
 
Abortų draudimai yra mizoginija ne tik dėl to, kad šie aukšti politikai ir religinės galvos negerbia moterų teisės apsispręsti, t.y., jie lyg mano, kad sprendimas pasidaryti abortą yra neapgalvotas ir nepasvertas, dėl to šie galingieji jaučiasi galintys nuspręsti už kitus, kištis į kitų kūnus. Tai yra moterų nekentimas dar dėl to, kad jų gyvenimai yra laikomi svarbūs tik tiek, kiek šios gali tapti tam tikru „naujagimių fabriku“ – svarbu užtikrinti, kad vaikas gimtų, o kaip šis žmogus bus auginamas, kas turės juo rūpintis – tai jau tikrai ne šių kunigų ir politikų atsakomybė, o moters „natūrali“ pareiga.
 
Šleikštulį kelia tokių veikėjų pasisakymai, kad šie „saugo gyvybę“ – atvirkščiai, tokie žmonės yra patys didžiausi apgavikai, kurie nė pirštu neprisideda prie šios gyvybės auginimo ir rūpinimosi. Tai yra didžiausia veidmainystė, kurią puikiai iliustruoja nesena Petro Gražulio istorija – šis veikėjas nesibodi įsikibus biblijos agituoti už abortų draudimą – tol, kol tai neliečia jo tiesiogiai. Vos tik susiduriama su realiu gyvenimu, užauginti žmogų reikalaujančiu dėmesiu, energija, laiku ir lėšomis, staiga biblijinė aureolė išnyksta ir pamatome tai, kas iš tikrųjų priveda moteris prie sprendimo nutraukti nėštumą. Galimybė spręsti nėra gyvybės pamynimas – atvirkščiai, tai yra leidimas tinkamai įvertinti poreikius šiai gyvybei atsirasti – ir tai yra tikroji pagarba gyvybei.
 

Lenkijos valdžia ne tik atsisako suteikti tokią teisę moterims, bet dabar nori uždrausti abortus net ir vaisiaus sunkaus apsigimimo atveju. Tikimės, kad Lietuvos politikai šį kartą išdrįs netarnauti bažnyčiai, nesislėps po „draugiškų santykių“ su Lenkija šydu ir atvirai pasisakys moterų gerovės labui. Linkėdami išsikovoti pilnas reprodukcines teises, tuo pačiu tikimės, kad Lietuva solidarizuosis su Lenkijos moterimis ir sukurs galimybę pasidaryti abortus mūsų šalyje, kol Lenkijoje situacija išliks tokia kritiška.

——–

Nuotrakoje – riaušių policija stumia protestuotojus nuo Jaroslaw Kaczynski namų.