„Kai turi ferrarį, matai tik asfaltą”: šančiškių ir G1PS akcija prieš naują kelią palei Nemuną

Po karantinio sąstingio – metas grįžt į gatves! Balandžio 9 d. Kauno G1PSietės rinkosi palaikyti Žemųjų Šančių bendruomenės kovojančios prieš naujo kelio tiesimą palei Nemuną. Jeigu kelias atsirastų, šiuo metu palei Nemuną einantis dviračių takas būtų nustumtas į antrą planą, iškirsta 160 medžių. Nors savivaldybė teigia, kad kelias naudingas visiems miestiečiams, tačiau vietinė bendruomenė puikiai žino, kad už šio projekto kyšo Matijošaičio draugų verslininkų interesai – aplink šį kelią jau vystytomos daugiaaukščių statybos priklauso mero aplinkos žmonėms.

Šia akcija norėjome parodyti, kad už tvarų ir bendruomeninį miestą Žemųjų Šančių gyventojai kovoja ne vieni: Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kad visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomeninės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti, – žiniasklaidai teigė G1PS pirmininkas Jurgis Valiukevičius.

Gyvenu Šančiuose ir tikrai neprieštarauju, kad Nemuno krantinė būtų tvarkoma, pritaikoma poilsiui ir sportui. Tai nekainuoja daug lėšų, o likusią dalį galima skirti duobėtų miesto gatvių tvarkymui,” – teigė viena iš akcijos iniciatorių, Viktorija Kolbešnikova. „Viename iš akcijos plakatų buvo užrašyta 648 BBD – tai mero ferrario numeriai. Mano nuomone, šie inicialai puikiai parodo mero požiūrį – problemų kyla ne tik su Šančių keliu. Meras atėjo į valdžią skelbdamas apie įsiklausymą į bendruomenes – kur tas įsiklausymas? Jis kalba apie žalią miestą – tai kodėl planuoja kirsti medžius Šančiuose ir Ąžuolyne? Jis sako, kad kultūrą siekia išnešti į bendruomenes – tai kodėl komerciniams M.A.M.A apdovanojimams skiriami tūkstančiai, o bendruomenių iniciatyvoms – nulis?“

Prie akcijos prisijungė Bombo Feminista, o taip pat dėkojame Karoliui Morkūnui už nuotraukas. Buvo smagu gyvai pamatyti visų veidus!

 

 

Besidomintiems darbo judėjimo istorija – LRT radijo dokumentika apie inkariečių bado streiką

Ieškodami dirbančiųjų pasipriešinimo pavyzdžių, dažniausiai žvelgiame į Vakarų valstybių istoriją, taip lyg patvirtindami populiarią nuomonę, kad žmonės Lietuvoje nedrįsta kovoti ir verčiau nuleidžia galvas prieš išnaudojimą. Bet ar tokie paaiškinimai nėra tiesiog „save išpildanti pranašystė“? Galbūt negebėjimas pasipriešinti skurdo politikai kyla ne iš mūsų „mentaliteto“, o po 90-ųjų išgyventos ekonominės „šoko-terapijos“, kuri sukūrė visuomeninį nusivylimo ir bejėgiškumo jausmą?
 
Bandydami atsikratyti šio jausmo, turime atrasti ir prisiminti savo pasipriešinimo istorijas. Tačiau šios istorijos yra iki šiol išstumtos į paraštes, nes jos nepatogiai ardo šiuolaikinį valstybės pasakojimą, padalina istoriją į „juodą ir baltą“, žmonių pasipriešinimą priskiria išskirtinai sovietinei sistemai, o vėliau mato tik mūsų laisvę ir džiaugsmą.
 
Džiaugiamės galėdami pasidalinti žurnalistės Vaidos Pilibaitytės sukurta radijo dokumentika apie prieš 20 metų Kaune vykusį „Inkaro” fabriko darbuotojų bado streiką. Čia išgirsite ne tik streike dalyvavusių žmonių pasakojimus, bet ir apie šiuos įvykius rašusio G1PS atstovo Jurgio Valiukevičiaus komentarus, kodėl šiandien svarbu prisiminti tokias istorijas.
 
Norėdami paklausyti radijo dokumentiką, spauskite šią nuorodą: „19 parų. Vieno bado streiko istorija