Darbuotojai buvo teisūs: prisimenant statybininkų iš Turkijos streiką Kaune

Prieš metus, sausio 11 d. Kaune virš šimto žmonių susirinko išreikšti solidarumo su Kauno stadioną stačiusiais ir atlyginimų negavusiais darbuotojais iš Turkijos. Protestas prasidėjo prie „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono, kur vienas iš darbuotojų perskaitė kalbą, padėkojo už žmonių paramą Lietuvoje. Minia pajudėjo link savivaldybės, kur buvo pareikalauti miesto mero ir jo administracijos atsakomybės bei išsiųstas palaikymas streikuojantiems kolegoms Alžyre, kur ta pati kompanija „Kayi construction” atsisakė mokėti atlyginimus.
 
Praėjo jau metai, o darbuotojams iki šiol nėra išmokėti jų atlyginimai už jų darbą. Šiandien tik galime patvirtinti tai, ką nuo pat pradžių kartojome: darbininkai buvo teisūs – kompanijos, o taip pat ir Kauno savivaldybės atstovai, apgaulingai tvirtino žiniasklaidai, kad šį konfliktą galima išspręsti Turkijoje. Vos tik grįžę namo, darbuotojai padavė ieškinius į teismą, bet per šiuos metus neįvyko nei vienas teismo posėdis. Darbininkai jau nebeturi vilties atgauti savo pinigų. Nuo pat pradžios jie žinojo, kad vienintelė viltis susigrąžinti bent dalį pinigų, tai sulaukti paramos ir palaikymo iš Kauno savivaldybės ar Lietuvos valstybės institucijų. Dėl to šie ir atsisakė vykti atgal į Turkiją ir nusprendė kovoti už savo teises čia, Lietuvoje.
 
Tačiau Kauno savivaldybės elgesys pribloškė net ir daug ką mačiusius. Miesto meras taip ir nesusitiko su badaujančiais žmonėmis, nors turkų kompanijai laimėjus viešajį konkursą, Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad pats „asmeniškai prižiūrės statybų eigą”. Iki šiol pyktis kyla prisiminimus savivaldybės biurokratiškus atsakymus į mūsų prašymus susitikti ir išgirsti pasiūlymus, kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, kad žmonės atgautų bent dalį pinigų ir galėtų grįžti pas savo šeimas. Atsakymas visą laiką būdavo tas pats: „susisiekite su mūsų viešųjų ryšių patarėju”.
 
Kaip galima siūlyti badaujantiems žmonės susitikti su savivaldybės reklamos skyriaus patarėju??? Per dvi savaites, miesto meras taip ir nerado kelių minučių išklausyti darbuotojų – net ir neturint galimybių išmokėti pinigų iš savivaldybės biudžeto, paprasčiausias dėmesys ir atsiprašymas būtų parodęs pagarbą ir užuojautą.
 
Nesulaukę žadėtų atlyginimų, pirmąją 2020 m. sausio savaitę darbininkai paskelbė bado streiką Kauno miesto sode. Darbininkai prašė miesto vadovų padėti atgauti nesumokėtus atlyginimus už 9 mėnesius iš miesto stadioną stačiusios turkų kompanijos „Kayi Construction“.
 
Kompanijos atstovų elgesys buvo šlykštus, bet stebino mažiau – šie, naudodamiesi Lietuvos teisinėmis spragomis, kratėsi bet kokios atsakomybės ir kartojo, kad, esą, darbuotojai ne taip supranta situaciją ir turėtų vykti į Turkiją ir ten reikšti pretenzijas. Deja, bet iki šiol užsienio įmonių filialų steigimo ir teisinės atsakomybės įstatymai leidžia vengti darbdavių atskaitingumo savo darbuotojams ir Lietuvos valstybės institucijoms. Iki šiol viešųjų pirkimų įstatymai nėra pakeisti taip, kad mūsų visų pinigai būtų mokami tik toms kompanijoms, kurios gerbia darbuotojų teises.
 
Kaip dirbančiųjų organizacija, mes kovojome ir toliau kovosime už visų darbuotojų lygias teises – darbuotojų tarpusavio kiršinimas dėl tautybės ar pilietybės visada pasitarnauja verslui, kuris gali išnaudoti ir engti vieną grupę, tuo pačiu „žemindamas” kartelę visiems kitiems. Norime to ar nenorime, bet turime pripažinti, kad darbuotojų iš užsienio bus vis daugiau. Profesinės sąjungos turėtų aktyviai reikalauti, kad atsirastų tinkami įstatymai ir jų kontrolė, užsiimti atvejų viešinimu ir užsienio darbuotojų organizavimu. Turime nepaliaujamai kartoti, kad solidarumas buvo ir bus dirbančiųjų pagrindinis ginklas prieš išnaudojimą.
 
Prieš metus užgimusi draugystė iki šiol teikia džiaugsmą – nors atlyginimų žmonės taip ir neatgavo, bet jie jautėsi išvažiuojantys pakelta galva ir suradę bendražygių. Prisimindami praeitų metų įvykių ir pirmojo 2021 m. įrašo proga norime visiems ir visoms palinkėti daugiau bendražygių, solidarumo ir sėkmės kovojant už mūsų visų teises bei geresnį gyvenimą!

Išvyksta turkų darbuotojai – streikas nutraukiamas, kova tęsis.

Pranešame, jog šiandien namo išvažiavo paskutiniai likę 30 turkų darbuotojų. Nors dalis darbuotojų žadėjo likti Lietuvoje, išvarginti neužtikrintumo ir išsiilgę savo šeimų, jie apsisprendė grįžti namo. Nepaisant šio fakto kviečiame ir toliau aukoti lėšas! Kol darbuotojai nesusiras kitų darbų, tol jų šeimų finansinė padėtis bus ypatingai sudėtinga. Darbuotojai išvažiavo tuščiomis kišenėmis ir daugumai iš jų dėl visų apgavysčių ir iki šiol neišmokėtų atlyginimų reikės skolintis tam, kad galėtų paprasčiausiai išsimaitinti. Tikriausiai ne vienam emigrantui iš Lietuvos tą teko patirti, kai dėl darbdavių kaltės reikia grįžti namo tuščiomis. Mūsų visų parama šiems Turkijos darbuotojams, tai solidarumo ženklas, kuris pažymi mūsų vienybę su prieš išnaudojimą kovojančiais viso pasaulio piliečiais.

“Mes padarėme viską, ką galėjome. Net jei savo atlyginimų ir neatgausime, nesigailime, kad kovojome – apie šią kompaniją išgirdo ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Jie daugiau nebegaus jokių užsakymų. Mes didžiuojamės tuo, ką padarėme ir esame labai dėkingi visiems neabejingiems žmonėms, kurie mus palaikė” – tokius žodžius nori perduoti vienas iš darbuotojų, kuris nuo pat streiko pradžios palaikė kolegų dvasią kovoti ir nepasiduoti.

Nors darbuotojai išvyko į Turkiją, mes toliau juos atstovaujame ir siekiame išsikovoti jiems priklausančius atlyginimus. Kasdien į teritorinę Darbo ginčų komisiją priduodame naujus dokumentus, o po mėnesio prasidės pirmieji posėdžiai, kuriuose susitiks darbdavio ir darbuotojų atstovai. Mes aktyviai informuosime apie šiuos posėdžius ir jų eigą.

Taip pat norime atskirai padėkoti Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija ir ypač teisininkai Daliai Jakutavičei už pastangas ir atsidavimą. Nedaug teisininkų pasirenka ginti darbuotojus, nes, kitaip nei didieji verslininkai, darbuotojai negali mokėti didelių sumų už teisines paslaugas. Neretai nesąžiningi darbdaviai tvirtina neturintys pinigų sumokėti darbuotojams atlyginimų, bet nesunkiai randa tūkstančius eurų brangiems teisininkams, kad šie gintų jų interesus. Dėl to darbuotojai dažnai bijo kreiptis į teismą arba pralaimi bylas, kuriose teisybė yra akivaizdžiai jų pusėje. Teisininkai, pasirinkę ginti darbuotojus, atiduoda daug savo laiko, pastangų ir jėgų ir daro tai ne dėl finansinių paskatų, o iš pašaukimo ir atsidavimo! Dėkojame už jūsų darbą ir džiaugiamės, galėdami kartu dirbti su tokiais profesionaliais teisininkais.

Norime padėkoti visiems žmonėms, kurie iki šiol atsiliepė į mūsų prašymą finansiškai paremti darbuotojus. Už paramą ypatingai dėkojame Vilniaus viešojo transporto profesinei sąjungai. Surinkti pinigai bus pervesti darbuotojams į jų asmenines banko sąskaitas.  

Lėšas pervesti galite į:

Banko sąskaitos numeris: LT304010051005202548
Luminor/DNB bankas
Gavėjas: Gegužės 1-osios profesinė sąjunga
Paskirtis: Parama „Kayi construction“ darbuotojams“.

Protestuojantys darbuotojai iš Turkijos – pavargę dėl nežinios ir be geriamojo vandens

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno stadioną statantiems darbuotojams iš Turkijos, kurie jau 9 mėnesius negauna pažadėtų atlyginimų – sunkios dienos: pervargę nuo nežinios ir psichologiškai palūžę būdami toli nuo  šeimų, nors ir maitinami (tiesa, pagrasinant, kad maitinimas bus nutrauktas), tačiau neturintys pajamų nusipirkti net geriamam vandeniui. Juos įdarbinusi Turkijos bendrovės „Kayi construction“ Lietuvos filialo įmonė, kuri darbus vykdo Kauno miesto savivaldybės užsakymu, kiekvienam iš 52-jų darbuotojų skolinga nuo 7 iki 12 tūkst. eurų.

Šiems darbuotojams atstovaujanti Gegužės 1-osios profesinė sąjunga šį šeštadienį, sausio 11 d., rengia solidarumo protestą. Akcija prasidės 13 val. prie S. Dariaus ir S. Girėno paminklo sporto gatvėje, o  po to kolona pajudės link Kauno miesto savivaldybės.

Dar praeitos savaitės pabaigoje įmonės atstovams buvo pranešta, kad darbuotojai yra pasirengę derėtis ir, sutarus dėl atlyginimų išmokėjimo, nedelsiant pradėtų darbus. Tačiau iki šiol įmonės atstovai vengia bendrauti su profesine sąjunga. Šį antradienį, pas darbuotojus atvykus Turkijos konsului, buvo paskambinta kompanijos atstovams Turkijoje. Vienas iš darbuotojų, Halil Ibrahim Bengül sako, kad darbdavys deda visas pastangas tik tam, kad įkalbėtų darbuotojus grįžti į tėvynę, kur neva ir bus sprendžiamas šis ginčas: „skambučio metu įmonės atstovas mums siūlė grįžti į Turkiją, kurioje pažadėjo nedelsiant sumokėti 400 eurų, o kitą sumą išmokėti vėliau. Tai yra pasityčiojimas iš mūsų – mes dirbome kiekvieną dieną po 14 valandų ir už šį darbą mums siūlo tik 400 eurų!? Jis žino, kad mes ir mūsų šeimos nebeturime už ką gyventi ir dėl to bando sugundyti tokiais nieko nereiškiančiais pažadais“.

Kompanijos atstovai tikina, kad darbuotojai neturi pagrindo reikšti pretenzijų Lietuvoje. Tačiau profsąjungos atstovai tvirtina, jog tai tik darbdavių išsisukinėjimas: visi pažeidimai yra įvykdyti dirbant Lietuvoje ir už juos turi atsakyti kompanija, kuri ir įdarbino šiuos darbuotojus Lietuvoje, o ne Turkijoje – teigia darbuotojos atstovaujančios profesinės sąjungos pirmininkas, Jurgis Valiukevičius.

Turkijos darbuotojų streiką ir solidarumo akciją palaiko ir remia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), kurios viena didžiausių narių – Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacija – teikia visokeriopą pagalbą apgautiems darbuotojams. Taip pat rengiamas kreipimasis į tarptautines organizacijas.

LPSK pirmininkė Inga Ruginienė, kuri neseniai yra išrinkta Tarptautinės profesinių sąjungų konfederacijos Paneuropinės regioninės tarybos (ITUC-PERC) viceprezidente, sako, jog LPSK artimiausiu  metu informuos savo partneres visame Europos žemyne apie tokį Turkijos bendrovės „Kayi construction“ elgesį su darbuotojais bei neatsakingą Kauno miesto savivaldybės požiūrį į visa tai. „Yra mažų mažiausiai nedovanotina, kai visos visuomenės pinigai keliauja abejotinos reputacijos įmonėms, o valstybės institucijoms ir savivaldybei, atrodo, dėl to nei šilta, nei šalta.  Kreipėmės į miesto merą Visvaldą Matijošaitį prašydami, kad prisiimtų atsakomybę už tai, jog savivaldybės pasirinkta įmonė užtikrintų paslaugą teikiančių darbuotojų garantijas ir saugumą, o milijoninės valstybės lėšos būtų naudojamos sąžiningai ir skaidriai, tačiau reakcijos praktiškai jokios“, – komentuoja I. Ruginienė.

Prieš savaitę tyrimą bendrovėje pradėjo Valstybinė darbo inspekcija (VDI), tačiau dar jokios informacijos apie jo detales nėra. Tai pat Seimo narys Tomas Tomilinas šios savaitės pradžioje kreipėsi į Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo reikalų bei Užsienio ministerijas, kad šios ištirtų situaciją iš teisinės pusės.

Anot solidarumo akciją organizuojančios ir darbuotojus atstovaujančios „Gegužės 1-osios” profesinės sąjungos atstovo Jurgio Valiukevičiaus, šis protestas skirtas ne tik palaikyti streikuojančius darbuotojus, bet ir paskatinti valstybės institucijas ir miesto savivaldybę imtis priemonių, kad visuomeninės lėšos nebūtų leidžiamos kompanijoms, kurios nesilaiko jokių darbuotojų teisių: „Norėtume, kad savivaldybė pasiaiškintų, kodėl mūsų visų pinigai nukeliavo kompanijai ir nepasiekė tų žmonių, kurie iš tikrųjų stato stadioną. Iki šiol savivaldybė kratėsi atsakomybės, bet manom, kad ji turėtų aktyviai padėti darbuotojams atgauti savo pinigus. Mes esam tikri, kad Lietuvoje egzistuoja ir daugiau panašių atvejų, tik kol darbuotojai neprotestuoja, tol niekam neįdomu.“

Apie „Kayi construction“ darbuotojų streiką Kaune jau rašė ir Turkijos žiniasklaida. Šios kompanijos darbuotojai taip pat streikuoja Alžyre, kur apie 150 darbuotojų reikalauja atlyginimų. Ši Turkijos kompanija stato stadionus, prekybos centrus, industrinius kompleksus ir kitus stambius objektus Turkijoje, Rusijoje, Kazakstane ir Irake.