Apie kurjerių darbą iš moterų perspektyvos: kovo 8-osios proga, dalinamės laišku iš kurjerės

Sveiki,
Esu Wolt kurjerė ir kovo 8-osios proga norėjau pakalbėti apie socialinių garantijų ir darbo saugos trūkumą, su kuriomis susiduria moterys dirbančios pagal individualią veiklą.
Tikriausiai visi žino, kad dirbant pagal individualią veiklą, mes gauname mažesnes socialines garantijas: kitaip skaičiuojasi darbo stažas, mes neturime apmokamų kasmetinių atostogų – dviejų savaičių atostogos mums reiškia dvi savaites be pajamų. Ir, deja, ši tendencija nusikelia ir į labai jautrią sritį – motinystės ir vaiko priežiūros atostogų išmokas.
Nors dirbant su individualia veikla ir mokama Sodrai už motinystės socialinį draudimą, tačiau mokama nuo mažesnės sumos nei dirbant pagal darbo sutartį (nuo 90% pelno) ir išmokos skaičiuojamos taip pat nuo mažesnės sumos. Ką tai reiškia mums?
Pavyzdžiui, dirbant pagal darbo sutartį ir gaunant 1000 eurų atlyginimą, sumokama 19% Sodrai – 195 eurai, vaiko priežiūros išmokos pagal Sodros skaičiuoklę būtų 612 eurų. Dirbant pagal individualios veiklos pažymą ir gaunant 1000 eurų, sumokami tie patys 19%, tačiau vaiko priežiūros išmoka siekia vos 395 eurus.
395 eurai – tai suma, kurią šiuo metu gauna mano kolegė, esanti vaiko priežiūros atostogose. Ji deklaruodavo 1300 eurų pajamas ir 30% išlaidas – kas gana atitinka mūsų darbo realybę. Žmogus, prieš tai gyvenęs iš 1000 eurų dabar turi išgyventi pats ir dar turi pasirūpinti savo vaiku.
Mažesnės socialinės išmokos pateisinamos tuo, kad mes mokame mažesnius mokesčius. Tačiau aš sumoku 11% mažiau mokesčių, bet gaunu 30% mažesnes išmokas.
Žinoma, tai yra tik teorinė pusė, realybė yra dar blogesnė. Dirbant pagal darbo sutartį būsimoms mamoms galioja įvairūs saugikliai – kilnojamų svorių ribojimai, draudimas dirbti kenksmingose sąlygose, darbo vieta yra apsaugoma kol sugrįš iš vaiko priežiūros atostogų.
Dirbant su individualios veiklos pažyma istorija yra visiškai kitokia. Mes neturime jokių apsaugų, darbo valandų ribojimų, įmonės bet kada gali vienašališkai nutraukti sutartis, o maistą tebereikia nešti į penktą aukštą.
Žinoma, galite sakyti, kad aš pati sau šeimininkė ir galiu dirbti mažiau valandų ir taip saugoti savo sveikatą, tačiau realybė yra tokia, kad saugant savo sveikatą taip pat gerokai sumažinsiu ir savo pajamas. O tai yra patys svarbiausi mėnesiai, pagal kuriuos bus skaičiuojamos visos motinystės bei vaiko priežiūros atostogų išmokos.
Puikus pavyzdys yra mano kolegė, kuri turėjo gerokai sumažinti darbo valandas paskutiniais darbo mėnesiais, jos pajamos nukrito nuo 1200-1400 eurų iki 400-600 eurų. Tai yra trigubai mažesnės pajamos.
Ir tai yra visų moterų dirbančių pagal individualią veiklą padėtis – ne tik kurjerių.
Žinoma, galite klausti, kodėl nesusirandame kitokio darbo ir nedirbame su darbo sutartimis. Tačiau atsiminkime, kad ne visi turi vienodas sąlygas ir galimybes. Visa atsakomybė neturi kristi tik ant žmonių pečių, ypač ant pažeidžiamiausių darbo rinkos grupių. Tam ir buvo išrasta darbo teisė.
Pasaulis dėja nėra visiems teisingas, tai byloja ir dabartinė situacija ir nuotaikos tarptautinėje erdvėje. Šios gražios šventės proga, norėčiau pakviesiti visus jus neužsimerkti matant neteisybę ar diskriminaciją, nes šios problemos niekur nedings. Kuo daugiau kalbėsime, diskutuosime, siūlysime, pyksime, tuo labiau progresuosime ir gerinsime gyvenimą vieni kitiems. To norėčiau palinkėti ir mūsų platformų vadovams – įsiklausymo į mūsų problemas ir realaus bendradarbiavimo. Su kovo 8-ąja kolegės!

Su Kovo 8-ąja kolegės ir kolegos✊

Jeigu šiandien gavote ar dovanojote tulpių, tai kviečiame susipažinti, kaip šios tulpės atsirado jūsų rankose.

Kaip žinia, Olandija eksportuoja daugiausiai gėlių pasaulyje, dėl to tikėtina, kad tulpės atkeliavo būtent iš šios šalies. Olandijoje, kaip įprasta vakaruose, pagrindiniai žemės ūkio darbuotojai yra migrantai iš rytų Europos – lenkai, rumunai, bulgarai, tame tarpe ir lietuviai. Olandijos laukuose ir šiltnamiuose kasmet pluša apie 200 tūkst. darbuotojų iš rytų Europos.

Taigi, kaip mūsiškiams ir artimiems kaimynams sekasi dirbti?
Pirmiausia, maždaug penktadalis darbuotojų gauna mažiau nei minimumą, uždirdami maždaug 10 eurų per valandą, t.y., perpus mažiau nei gauna kiti užsienio darbuotojai Olandijoje. Nors esame Europos sąjungos bendrapiliečiai, tai nekliudo taikyti “lankstesnes” darbo sutartis – darbuotojų nuomos agentūros žmones įdarbina ant “nulinių” valandų kontraktų, kas reiškia, kad bet kada gali būti “nuimtas” nuo darbo. Dėl to šie žmonės beveik neserga, nes liga gali baigtis atleidimu iš darbo. Be to, sveikatos reikalų negelbsti įvairios trašos ir chemikalai, kuriais kvėpuojama šiltnamiuose visą dieną. Tačiau šiais „šalutiniais efektais“ rūpinsis jau nebe Olandija ar darbdavys, o gimtosios šalies sveikatos sistema.

Kodėl šiame sektoriuje darbo sąlygos yra bene prasčiausios? Viena iš priežasčių, tai didieji prekybininkai, kurie diktuoja sąlygas gamintojams – produkcijos kaina yra mušama vis žemiau, kad didesnė pelno dalis liktų įvairiausioms “Maximoms”. Tuo tarpu augintojai, norėdami išsaugoti pelnus, ieško kuo pigesnių darbuotojų. Šie kreipiasi į agentūras, o šios specializuojasi pigiausios darbo jėgos paieškose t.y., jos išnaudoja didelius atlyginimų bei socialinės apsaugos skirtumus tarp rytų ir vakarų Europos šalių – žmonės dirba vakaruose, bet socialines apsaugas gauna kaip rytuose.

Be to, šios agentūros dar randa ir kitų būdų kaip pasipelnyti, pvz., sugrūda žmones į prasčiausios kondicijos butelius ir už tai prašo mokėti nemažą nuomą, žinodamos, kad šie žmonės, nemokėdami kalbos ir nepažinodami šalies, neturės galimybių susirasti geresnių gyvenimo sąlygų.

Taigi, tulpės, kurias dovanojame ir gauname, yra užaugintos, nuskintos, supakuotos ir atgabentos eilės nepavydėtinomis sąlygomis dirbančių žmonių. Visa grandinė įmonių pelno yra priklausoma nuo to, kad egzistuos masė žmonių, neturinčių kito pasirinkimo, kaip tik arti aukojant savo sveikatą ir už tai nesulaukti jokių socialinių garantijų.

Šiuo įrašu nenorime jūsų sugėdyti ar paraginti pirkti “teisingesnę” prekę. Kovo 8-osios proga, verčiau pagalvokime, ką turime daryti, kad užkirstume kelią tokiam išnaudojimui.

Žemesnė moterų, migrantų ir kitų dirbančiųjų socialinė padėtis nebus įveikta kovojant vien prieš kultūrinius stereotipus. Mūsų neišgelbės daugiau verslo lyderių moterų, ar politikių, kurioms feministinė politika reiškia daugiau laisvos rinkos.

Mūsų taip pat neišgelbės abstrakčios deklaracijos apie “lygų atlygį už tą patį darbą”. Jau dabar tokia lygybė egzistuoja tarp prekybos centrų darbuotojų – ten didžioji dauguma gauna po tiek pat mažai, nepriklausomai nuo lyties.

Tikriausiai, kad pakeisti šią situaciją galime tik organizuodamiesi ir suteikdami balsą toms ir tiems, kurių darbas yra išstumtas į ekonomikos paraštes. Be abejonės, politikai čia galėtų padėti, pirmiausia paneigdami gajų mitą, kad “verslu, o ne darbuotojais reikia rūpintis”.

Dėl abortų draudimo Lenkijoje

G1PS su nerimu stebi Lenkijoje vis stipriau įsigalėjančią mizoginišką moterų, o taip pat ir LGBT žmonių niekinimu grįstą dešiniųjų politiką, kuri prisidengdama „krikščioniškomis vertybėmis“ ir skelbiama „kova už gyvybę“ įtvirtina savo politinę ir ekonominę galią. Mus ne tik gąsdina kaimyninės šalies padėtis, bet ir tai, kokią įtaką tai turi Lietuvos bei kitų šalių politiniam klimatui. Lietuvos aukščiausių politikų abejingumas ir pasigirstantis tokios politikos palaikymas tik dar kartą primena, kad turime aktyviai reaguoti į tai, kas vyksta Lenkijoje, kad panašus likimas nenutiktų ir mums.

Pirmiausia, norisi išryškinti, kodėl mes, kaip profesinė sąjunga, neatsiribojame nuo šių, rodos, su dirbančiųjų teisėmis ir padėtimi nesusijusių klausimų. Mes netampame kitu žmogumi vos tik pabaigiame darbo dieną ir uždarome darbovietės duris – mūsų gyvenimo kokybė priklauso ne tik nuo to, kokias teises ir garantijas turėsime darbe kaip darbuotojai, bet ir už jo ribų, kokios viešosios paslaugos ir garantijos bus suteiktos mums, kaip valstybės piliečiams.
 
Kaip abortus uždraudusių šalių praktika rodo, draudimai abortų nepanaikina, bet tik sustiprina ekonominės nelygybės efektus – moterys, kurios turi pinigų, gali pasidaryti abortą kitoje šalyje; tuo tarpu moterys, kurios neturi lėšų šiai nepigiai procedūrai, turės rinktis tarp nelegalaus ir jų gyvybei pavojingo aborto, arba, net jei vos išsilaiko pačios, bus priverstos auginti vaiką.
 
Abortų draudimai yra mizoginija ne tik dėl to, kad šie aukšti politikai ir religinės galvos negerbia moterų teisės apsispręsti, t.y., jie lyg mano, kad sprendimas pasidaryti abortą yra neapgalvotas ir nepasvertas, dėl to šie galingieji jaučiasi galintys nuspręsti už kitus, kištis į kitų kūnus. Tai yra moterų nekentimas dar dėl to, kad jų gyvenimai yra laikomi svarbūs tik tiek, kiek šios gali tapti tam tikru „naujagimių fabriku“ – svarbu užtikrinti, kad vaikas gimtų, o kaip šis žmogus bus auginamas, kas turės juo rūpintis – tai jau tikrai ne šių kunigų ir politikų atsakomybė, o moters „natūrali“ pareiga.
 
Šleikštulį kelia tokių veikėjų pasisakymai, kad šie „saugo gyvybę“ – atvirkščiai, tokie žmonės yra patys didžiausi apgavikai, kurie nė pirštu neprisideda prie šios gyvybės auginimo ir rūpinimosi. Tai yra didžiausia veidmainystė, kurią puikiai iliustruoja nesena Petro Gražulio istorija – šis veikėjas nesibodi įsikibus biblijos agituoti už abortų draudimą – tol, kol tai neliečia jo tiesiogiai. Vos tik susiduriama su realiu gyvenimu, užauginti žmogų reikalaujančiu dėmesiu, energija, laiku ir lėšomis, staiga biblijinė aureolė išnyksta ir pamatome tai, kas iš tikrųjų priveda moteris prie sprendimo nutraukti nėštumą. Galimybė spręsti nėra gyvybės pamynimas – atvirkščiai, tai yra leidimas tinkamai įvertinti poreikius šiai gyvybei atsirasti – ir tai yra tikroji pagarba gyvybei.
 

Lenkijos valdžia ne tik atsisako suteikti tokią teisę moterims, bet dabar nori uždrausti abortus net ir vaisiaus sunkaus apsigimimo atveju. Tikimės, kad Lietuvos politikai šį kartą išdrįs netarnauti bažnyčiai, nesislėps po „draugiškų santykių“ su Lenkija šydu ir atvirai pasisakys moterų gerovės labui. Linkėdami išsikovoti pilnas reprodukcines teises, tuo pačiu tikimės, kad Lietuva solidarizuosis su Lenkijos moterimis ir sukurs galimybę pasidaryti abortus mūsų šalyje, kol Lenkijoje situacija išliks tokia kritiška.

——–

Nuotrakoje – riaušių policija stumia protestuotojus nuo Jaroslaw Kaczynski namų.

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga solidarizuojasi su kurdais

Šiandien G1PS dalyvaus akcijoje Vilniuje protestuodama prieš Turkijos agresiją Šiaurės Sirijoje.

Turkijos puolimas prieš kurdus nėra grįstas tik etniniu ar ekonominiu pagrindu – Erdoganas siekia užgniaužti kurdų keliamas progresyvias politines idėjas tiek Šiaurės Sirijoje, tiek Turkijoje ir kitose valstybėse. Nežinantiems, kokios yra kurdų revoliucijos šaknys, siūlome perskaityti LRT publikuotą straipsnį: https://revoliucijasirijoje.lrt.lt/#/chapter/1. Nors šiandien revoliucinės kurdų judėjimo idėjos nuslopo dėl metų metus trunkančių antpuolių iš ISIS ir Turkijos, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jos yra pamirštos! Atvirkščiai, šiandien kurdų feministinės, ekologinės ir demokratinės revoliucinės idėjos yra ypatingai aktualios visame pasaulyje, kuriame vienas po kito kyla autoritariniai nacionalistiniai režimai. Dešiniųjų autoritarinių režimų galia slypi etninių ir nacionalinių konfliktų kurstyme, patriarchalinės retorikos ir smurto skatinime, įvairias visuomenės grupes melagingai apkaltinant dėl socialinių problemų.

Kurdai įrodė ne tik tai, kad skirtingų tikėjimų ir tautybių žmonės gali kartu tartis ir kurti bendrą gyvenimą, bet ir tai, kad progresyvios feministinės, socialinės ir ekologinės idėjos nėra tik Europos ir JAV, labiausiai ekonomiškai pažengusių Vakarų valstybių, nuosavybė. Šios idėjos gali atsirasti tose šalyse, kurios tarptautinėje erdvėje laikomos „atsilikusiomis“ ir turinčiomis nuolatos ekonomiškai ir kultūriškai vytis Vakarų valstybes. Tai svarbu Lietuvai ir kitoms rytų Europos šalims, kuriose jau kelis dešimtmečius kartojama žinutė, kad „pirmiausia turime pasiekti vakarietišką ekonominį išsivystymą“ ir tik tada galėsime reikalauti socialinės gerovės. Šis, elito palaikomas, bet daugelio žmonių internalizuotas (įsisavintas ir nepastebimas) savęs laikymas „nepakankamai išsivysčiusiais“ riboja progresyvius socialinius judėjimus, pateisina neoliberalią ekonominę politiką ir kuria dirvą plisti nacionalistinėms autoritarinėms idėjoms.

Kaip profesinė sąjunga, į kurdų demokratinio konfederalizmo idėją žvelgiame kaip į pavyzdį, kuris turi būti skleidžiamas politinėse ir ekonominėse srityse. Jeigu visi sprendimai ir kontrolė atiduodama valdžiai, net jei ši renkama demokratiniu balsavimu, atveriama erdvė piktnaudžiavimui galia, išnaudojimui ir priespaudai. Viešumoje mes įpratę pastebėti politikų piktnaudžiavimą ir savivalę, tačiau retai kada atkreipiame dėmesį į ekonominę sritį – darbovietėse, kuriose praleidžiame didžiąją savo aktyvaus gyvenimo dalį, gyvuoja, praktiškai, autoritarinė valdžia. Darbuotojai neturi jokio balso sprendžiant, kaip vyks darbas, kur keliaus jų sukurtas pelnas, o vadovams panorėjus, juos bus galima atleisti.

Kad ir kiek būtų išleidžiama naujų lyčių lygybės įstatymų, tokiomis darbo sąlygomis lygybė tarp moterų ir vyrų bus neįmanoma – darbdaviai visada kratysis socialinės atsakomybės, nes žmonės, auginantys vaikus ar besirūpinantys artimaisiais, bus visada mažiau „naudingi“ nei tie, kurie visą savo visą energiją gali sukoncentruoti į įmonei pelną nešantį darbą. Lygiai taip pat „ekologiniai mokesčiai“ ir kiti ekologiniai įstatymai tokioje struktūroje bus tik fasadiniai pataisymai, nepanaikinantys gamtos išnaudojimo, milžiniško resursų švaistymo, gilėjančios socialinės nelygybės. Profesinės sąjungos turi perimti pavyzdį iš Kurdų ir kartu prie kovų už geresnes darbo sąlygas – didesnį atlyginimą ir trumpesnes darbo valandas – reikalauti ir darbuotojų demokratinio balso užtikrinimo. Taip sprendimai darbo vietose būtų priimami atsižvelgiant į visų socialinę, ekologinę ir materialinę gerovę, o ne tik vadovų asmeninę kišenę ar įmonės pelno augimą.

Kurdų iškeltos idėjos apie iš apačios demokratiškai valdomas politines ir ekonomines institucijas yra aktualios visoms progresyvių socialinių tikslų siekiančioms organizacijoms. Skaudu matyti kaip vėl ir vėl progresyvūs judėjimai yra žlugdomi pasitelkiant galingiausią pasaulyje karinę techniką, nepaisant jokių tarptautinių įstatymų, skleidžiant melą ir apgaulę. Kadangi esame toli nuo konflikto, mūsų išreiškiama parama kurdams yra simbolinė. Bet raginame Lietuvos profesines sąjungas nelikti abejingomis, pasisakyti prieš Turkijos invaziją į šiaurės Siriją. O didžiausia parama ir palaikymas kyla iš mūsų pačių kovos savo šalyse prieš išnaudojimą ir nelygybę darbo vietose, namuose ir viešumoje.