Gegužės 1-ąją JAV organizuojamas nuomos streikas – ar nereikėtų tokio streiko ir mums?

COVID-19 epidemijos padariniai paliks neišdildomą žymę visų mūsų sąmonėje bei pasaulio istorijoje. Jau dabar yra matomos katastrofinės pasekmės globaliai ekonomikai, nuo kurių daugiausia nukenčia paprasti darbininkai. Milijonams žmonių praradus pragyvenimo šaltinį tenka rinktis tarp būsto ir maitinimosi, o savi-izoliacija tampa ne būtinybe, o privilegija. Nepaisant to, daugumos valstybių atsakas į beprecedentes problemas vargiai kūrybingas – ir vėl išperkamos korporacijos, remiamas stambus verslas, neva „jei išgelbėsim ekonomiką, ji išgelbės ir žmones“. Taip norima ir suvalgyti pyragą, ir jį turėti – išlaikyti ekonominį augimą pasmerkiant darbuotojus, be kurių ekonomika neegzistuotų.

Valdžios institucijoms negebant adekvačiai pasirūpinti piliečiais, atsiranda vis daugiau tarpusavio pagalbos iniciatyvų. Per pastarąjį mėnesį JAV darbą prarado jau virš 16 milijonų darbuotojų. Šioje šalyje, anot 2017 m. atlikto darbo paieškos portalo CareerBuilder tyrimo, 78% piliečių gyvena „nuo algos iki algos“ ir 3 iš 4 darbuotojų yra įsiskolinę, To pasėkoje, nepateisinamai milžiniškas žmonių kiekis patiria neadekvačiai didesnę egzistencinę riziką – apsikrėsti mirtinu virusu, negauti prieigos prie medicininių paslaugų, tapti benamiais, badauti. 

„Amazon“ ir „Instacart“ kompanijose, ir kitose stambiausiose kompanijose paplitę streikai atkreipė dėmesį į privačių kompanijų aplaidumą užtikrinant darbuotojų ir klientų saugumą, bei teisingą užmokestį už atliekamą darbą ekstremaliomis sąlygomis. Į reikalavimus valdžiai įsikišti gelbstint savo piliečius, politikai atsakė didžiausiu stambaus verslo išpirkimu šalies istorijoje, o likusiems numetė „ekonominio stimulo“ paramą, kuri didžiojoje daugumoje JAV miestų nedengia net vidutinės nuomos sumos. Besitęsiančios Amerikos gyventojų pastangos bei augantis solidarumas kristalizavosi „Rent Strike 2020“ peticija, kuri surinko jau 3 milijonus parašų. Pastarųjų reikalavimai aiškūs ir paprasti: uždrausti darbuotojų atleidimą krizės metu, įšaldyti nuomos, komunalinius ir banko paskolų mokesčius užtikrinant žmonėms stogą virš galvos, o taip pat mažinti darbo krūvį.

Gegužės 1-ąją, tarptautinę darbuotojų solidarumo dieną, „Rent Strike 2020“ peticijos kūrėjai, kartu su įvairiomis kitomis žmogaus teisių organizacijomis, kviečia Amerikos piliečius nemokėti nuomos, su šūkiu „Jie negali iškraustyti visų mūsų“ – primenant, kad solidarumas yra stipriausias žmonių ginklas, kuriuo galime iškovoti sau gyvybę ir orumą.

JAV patirtys neturėtų atrodyti tolimos – Lietuvoje situacija pernelyg panaši: „Girteka“ neigia darbuotojų streiką ir mažina atlyginimus nepaisant ilgus metus sparčiai augusio pelno. Prekybos centrai savo darbuotojams klijuoja „herojaus“ žvaigždutes, tikėdamiesi nukreipti dėmesį nuo skurdo atlyginimų ir vergiškai ilgų darbo valandų. Vyriausybė teikia lengvatas ne žmonėms, o stambiems komerciniams nuomotojams. Verslo lobistai stumia darbo kodekso pakeitimus siekdami dar labiau prailginti darbo valandas ir palengvinti darbuotojų atleidimą.

Prieš turtingųjų pinigus ir galią, mes turime tik vieną ginklą – solidarumą.

Kviečiame pasirašyti peticiją: Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno

 

 

Kviečiame pasirašyti peticiją

#Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno

Pasirašyti peticiją galite papaudę šią nuorodą: #Pasirūpinkime visais: Reikalaujame žmonių poreikius kelti aukščiau pelno.

Koronaviruso pandemija išryškino, kad mūsų ekonominė sistema nesugeba pasirūpinti daugumos gerove ir sveikata.

Šiuo metu daugelis nerimaujame dėl išgyvenimo, susiduriame su slegiančiomis įmokomis už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas. Darbuose daugelis patiriame išaugusį spaudimą iš darbdavių, esame verčiami savo noru išeiti iš darbo, sumažinti atlyginimus ar atidėti jų mokėjimą. Visuomenei būtinus darbus atliekantys žmonės – prekybos, aptarnavimo, logistikos ir rūpybos sektoriaus darbuotojai – turi dirbti dar labiau įtemptomis sąlygomis už tą patį minimalų atlyginimą.

Valstybės teikiama parama neapsaugo daugumos nuo skurdo. Vietoje to, kad padėtų sunkiausiai išgyvenantiems, valstybė remia kasmet milijonus pelno uždirbančias įmones. Dar labiau pyktį kelia į seimą plūstantys verslo lobistų pasiūlymai ilginti darbo dienos trukmę iki 12 valandų ir naikinti darbuotojus saugančius įstatymus.

Dėl to negalime tylėti ir kviečiame kelti daugumos poreikius atspindinčius reikalavimus. Reikalaujame išplėsti darbuotojų garantijas darbe, neturintiems pajamų be išlygų mokėti mėnesinę paramą, įšaldyti mokesčius už nuomą, komunalines paslaugas ir paskolas bankams bei smulkiesiems kreditams, užtikrinti nemokamą sveikatos apsaugą ir kitas socialines paslaugas. Reikalaujame solidarumo iš stambaus verslo – laikas grąžinti visuomenei, kuri suteikė verslui visas sąlygas uždirbti, jai priderantį atlygį.

Reikalaujame politikus rūpintis mūsų gerovės ir saugumo užtikrinimu, o ne didžiųjų kompanijų pelnais!

Kviečiame prisijunkti prie renginio feisbuke: Pasirūpinkime visais!

MES REIKALAUJAME:

1. GARANTIJŲ DIRBANTIEMS ŽMONĖMS

– Garantuoti bazines pajamas visiems be išlygų –
Neturintiems pajamų ir uždirbantiems mažiau nei minimalią algą mokėti 257 eurų išmoką kas mėnesį.

– Už svarbiausius visuomenei darbus mokėti orius atlyginimus ir užtikrinti deramas darbo sąlygas –
Karantino metu padidintos rizikos sąlygomis dirbantiems darbuotojams, kaip pvz., prekybos centruose, trumpinti darbo dieną iki 6 valandų, 30 val. per savaitę, išlaikant tą patį atlyginimą kaip ir už 40 val., o už darbą viršijantį 6 val. per dieną mokėti viršvalandžių tarifu.

– Visus vykstančius streikus laikyti teisėtais –
Pagal Darbo kodekso 50 straipsnį suteikti teisę informuoti darbdavį ir tą pačią dieną palikti darbo vietą kol nebus užtikrintos darbuotojų saugumas, teisės ir priklausantis atlyginimas.

2. UŽTIKRINTI TEISĘ Į BŪSTĄ, SVEIKATOS IR SOCIALINES PASLAUGAS

– Įšaldyti būsto nuomos, komunalinius mokesčius ir paskolų bankams bei smulkiesiems kreditams mokėjimą –
Valstybė turi užtikrinti, kad nepaisant dingusių ar sumažėjusių pajamų, žmonės turės kur gyventi, nenutrūks esminės buitinės paslaugos ir antstoliai negalės kėsintis į išgyvenimui būtiniausias lėšas ar turtą. Žmonių teisė į būstą yra aukščiau finansinių įsipareigojimų, įmonių ar privačių individų pelno.

– Reguliuoti būtiniausių prekių kainas –
Nustatyti būtiniausių maisto ir buities prekių kainų ribas užkertant kelią manipuliacijoms kainomis krizės laikotarpiu. Reikalingiausios prekės privalo būti prieinamos visiems.

– Užtikrinti nemokamas sveikatos ir rūpybos paslaugas visiems –
Atšaukti privalomojo sveikatos draudimo įmokas neturintiems darbo ir pajamų. Už mokesčių mokėtojų pinigus neberemti privačių įstaigų, darželių, mokyklų, sveikatos klinikų, o lėšas skirti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimui ir paslaugų prieinamumo plėtimui. Visiems Lietuvoje dirbantiems užsienio piliečiams išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, suteikti visas socialines garantijas, teises į prastovų ir nedarbo išmokas, sveikatos apsaugą, nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčių įšaldymą karantino laikotarpiu.

3. ATSAKOMYBĖS IŠ TURTINGIAUSIŲJŲ IR DAUGIAUSIAI PELNO UŽDIRBUSIŲ ĮMONIŲ

– Subsidijuoti tik mažus verslus –
Reikalaujame neskirti subsidijų didžiosioms verslo įmonėms, kurių mėnesinė apyvarta siekia 1 mln. eurų. Vietoje subsidijų stambiesiems verslams, reikalaujame šiuos pinigus skirti sveikatos sistemai ir žmonių socialinei gerovei krizės metu.

– Investuoti, o ne dovanoti mokesčių mokėtojų pinigus –
Jeigu stambiam verslui reikia valstybės paramos, tai ši remia ne dovanodama lėšas, o į jį investuodama. Už investicijas — t. y., už mokesčių mokėtojų pinigus, — valstybė turi gauti dalį įmonės akcijų, į kaip bet koks kitas investuotojas. Po krizės šias akcijas galima parduoti ir taip sumokėti dalį išaugusios valstybės skolos.

– Skatinti demokratišką įmonių valdymą –
Panaikinti perdėtai biurokratizuotus darbo kodekso įstatymus, ribojančius darbuotojų teisę į streikus ir kolektyvines derybas. Valstybė turi padėti darbuotojams užsitikrinti tolygesnį įmonių pajamų pasiskirstymą, mažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai gaunančių darbuotojų, užtikrinti įmonių valdymo skaidrumą teikiant informaciją darbuotojams apie įmonės pelną, išmokamus dividendus akcininkams ir atlyginimų skirtumus.