Dėl ekonomisto Algirdo Bartkaus nuomonės

Vakar LNK „Info laidoje“ (nuoroda, žr. nuo 37:35) buvo pristatyti „Bolt Food“ kurjerių reikalavimai ir pakalbinti „Kurjerių asociacijos“ nariai. Kaip ekspertas laidoje šnekėjo ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. Dr. Algirdas Bartkus. Pastebime, kad jo pasisakymai yra labai šališki, kartais demonstruojama žinių stoka, teigiami faktai neatitinka tikrovės.

Algirdas Bartkus

Dr. Bartkus teigė: „idėja šito „Bolt Food“ tai yra tokia, kad, na, studentas prisideda sau prie stipendijos ir taškas. Nu ir kiek jis ten prisidurs prie tos stipendijos malonumui savo vairuodamas dviratį arba automobilį, čia jau pagal pomėgius yra priklausantis dalykas, tai tiek ir bus gerai.“ Kurjerių darbas, ekonomisto žiniomis, yra papildomas darbas, tačiau bent trečdaliui peticiją pasirašiusių kurjerių jis yra pagrindinis pajamų šaltinis. Be jų, didelė dalis „Bolt Food“ kurjerių dirba ir kitose maisto pristatymo platformose, yra „Bolt“ pavežėjai. Tarp kurjerių taip pat yra mokinių bei studentų, kuriems šis darbas yra vienintelis mokslų finansavimo šaltinis, kitų pajamų jie negauna. Ir tik mažiau nei pusė mūsų apklaustų kurjerių dirba šį darbą kaip papildomą. Karantino sąlygomis, tikėtina, kad kurjerių, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra šis darbas, skaičius dar išaugs.

Jei tikrai „Bolt“ platformos idėja būtų papildomas uždarbis, būtų ribojamas maksimalus darbo valandų per savaitę skaičius, tačiau ši įmonė kaip tik skatina kasdien kurjerius prisijungti ir dirbti daugiau. Tačiau net jei šį darbą laikytume „papildomu“, tai nepaaiškina, kodėl jis gali būti toks nesaugus. Ir čia kalbame ne tik apie finansinį saugumą – kurjerių darbas yra gana rizikingas, bet įmonė neprisiima jokios atsakomybės už šią riziką. Nutikus nelaimei, patyrus traumą darbo metu ar, skaudžiausiu atveju, tapus neįgaliam, kurjeris nesulauks jokios kompensacijos iš įmonės. Tai leidžia įmonei sutaupyti kurjerių sąskaita – visa verslo rizika yra sukrauta ant žmonių pečių, nors būtent kurjeriai sukuria pajamas įmonei. 

Teigdamas, kad šis darbas jokiu būdu negali būti pagrindinis, ekonomistas,atrodo, nežino, kad „dalijimosi ekonomikos“ darbuotojų teisės šiuo metu yra rimta problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Belgijoje, Ispanijoje ir Suomijoje valstybė jau įpareigojo panašias įmones savo kurjeriams ir vežėjams suteikti tokias pačias socialines garantijas kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Panašūs projektai ruošiami ir kitose ES šalyse, o visai neseniai, 2020-11-16, buvo užregistruotas pirmas pasiūlymas naujai ES direktyvai reguliuoti darbo santykius dalijimosi ekonomikoje. Taip pat, neseniai buvo paskelbta apžvalga su anksčiau teiktomis iniciatyvomis, kuriomis buvo siekiama užtikrinti socialines garantijas e-platformų darbuotojams.

VU docentas Bartkus keistai pateisina „Bolt“ įkainių mažinimą, dėl neva „natūraliai padidėjusios konkurencijos“ tarp maisto paslaugas teikiančių įmonių. Norime pastebėti, kad karantino metu maisto pristatymo paklausa kaip tik išaugusi – daug žmonių dirba iš namų, yra saviizoliacijoje. O rimtų, naujų žaidėjų, kurie keltų įtampą rinkoje, kol kas neatsiranda.„Bolt” ir kitos platformos išnaudoja šią situaciją ir jų pajamos auga – mums, kurjeriams, atrodo „natūralu”, kad šiuo pelnu įmonės turėtų dalintis.

Iš tikrųjų, masinis naujų kurjerių įdarbinimas nėra „rinkos” pasekmė, o kompanijos tikslas mažinti įkainius. Kas anksčiau dirbo už 3.30 euro, dabar turėtų tenkintis tik 3.00 eurais – įmonė žino, kad vis tiek atsiras žmonių, kurie neturi kito pasirinkimo nei dirbti už mažiau. Ši įkainių mažinimo tendencija pastebima ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje per pastaruosius metus „Bolt Food“ įkainiai dvigubai susitraukė – praėjusiais metais įkainiai siekė 5.00 už pristatymą, tačiau šių metų kovą – tik 2.40.

Algirdo Bartkaus vienašališką „Bolt“ įmonės palaikymą ir nusiteikimą prieš kurjerius galbūt gali paaiškinti šio mokslininko veikla – jis dar neseniai buvo įsivėlęs į mokslinį skandalą. Jo atliktame tyrime apie alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje įtariama stambiojo verslo interesų įtaka, o pats Algirdas Bartkus neneigė, kad šis tyrimas buvo užsakytas. Vilniaus universitetas 2020 m. spalį oficialiai atsiribojo nuo šio tyrimo. Akivaizdu, kad VU mokslininkas palaiko draugiškus ryšius su stambiojo verslo atstovais ir dėl to visada išliks šališkas, ginantis vienos pusės interesus. 

Kodėl žiniasklaida pasirenka būtent šį žmogų suteikti „ekspertinį“ komentarą? Klausimas, į kurį čia neatsakinėsime. Norėjome tik pabrėžti, kad ekonomistą Algirdą Bartkų negalime laikyti ekspertu kalbant apie dalijimosi ekonomiką ar kurjerių patiriamas problemas.

200 Bolt kurjerių reikalauja stabilesnių darbo sąlygų

Naujai įsteigta „Kurjerių asociacija“ šį pirmadienį „Bolt Food“ direktoriui Andriui Pacevičiui įteikė peticiją reikalaudami pagerinti maisto kurjerių darbo sąlygas. Ją pasirašė 200 šiai įmonei dirbančių kurjerių. Kurjeriai kviečia įmonės vadovybę susitikti ir nedelsiant spręsti darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų problemas. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės.

Peticijoje reikalaujama visų pirma reguliuoti naujų kurjerių įdarbinimą. Anot Kurjerių asociacijos nario Dovydo, darbo stoka – pagrindinė kurjerių problema: „Įmonė atsisako oficialiai pranešti, kiek kurjerių yra įdarbinę, ir nuolat priima naujus, kad galėtų didinti spaudimą jau dirbantiems ir „mušti kainas“. Mums tai reiškia, kad kartais gali pralaukti valandą, kol gausi užsakymą. Tai yra neteisinga – kompanija turi rūpintis, kad žmonės gautų pakankamai darbo ir galimybių užsidirbti.

Taip pat kurjeriai reikalauja sutartimi nustatyti minimalų bazinį 3,5 eurų tarifą. Šiuo metu bazinis tarifas siekia 3 eurus už vieną pristatymą, o vasarą jis buvo sumažintas net iki 2,8 euro. Šiuo metu „Bolt“ su kurjeriais nepasirašo nei darbo, nei paslaugų sutarties, dėl to gali vienašališkai keisti įkainius. Kurjeriai toliau reikalauja ir galimybės patiems pasirinkti darbo apmokėjimo galimybes: dirbti pagal įkainį už vieną užsakymą arba gauti stabilų valandinį atlygį. Paskutiniuoju, ketvirtuoju punktu reikalaujama, kad įmonė kompensuotų patiriamas transporto gedimų ir eksploatavimo išlaidas, pvz., žiemines padangas dviratininkams.

Tai ne pirmas kartas, kai šios įmonės kurjeriai kenčia dėl įmonės sprendimų. Šią liepą „Bolt Food“ kurjeriai buvo paskelbę streiką dėl vienšališkai ir staiga sumažintų pristatymo įkainių. Tą kartą streike dalyvavo 80-100 kurjerių, kurie atsijungė nuo platformos ir nepriiminėjo užsakymus per pietus, nuo 11 iki 15 valandos. Į protestą Katedros aikštėje susirinko apie 20 nepatenkintų kurjerių 

Anot naujai įkurtos „Kurjerių asociacijos“ atstovo Vuk Vukotic, peticiją pasirašė daugiau nei pusė visų „Bolt Food“ kurjerių Vilniuje: Nors įmonė oficialiai neatskleidžia, kiek pas juos dirba žmonių, bet, sprendžiant pagal aktyvumą kurjerių „Telegram“ kanale, Vilniuje aktyviai dirba apie 400 „Bolt Food“ kurjerių, o dar keli šimtai padirba kelias valandas per savaitę. Taigi, ši peticija išreiškia daugumos aktyviai dirbančių kurjerių interesus – turėti saugias darbo sąlygas ir stabilų uždarbį. Neturime abejonių, kad reikalavimus palaiko ir tie kurjeriai, kurių ši žinia dar nespėjo pasiekti.

Vukotic teigia, kad įmonės atsakymo lauks iki šios savaitės galo: Direktoriui išsiuntėme laišką ir pasiūlėme susitikti ir aptarti, kaip būtų galima įgyvendinti mūsų iškeltus reikalavimus ir spręsti kitas kurjeriams aktualias problemas. Tikimės, kad įmonė elgsis geranoriškai ir sieks bendradarbiavimo. Jei Bolt Food nereaguos, esame pasiruošę imtis ir kitų veiksmų: rengsime protesto akcijas ir organizuosime streiką. Turime suprasti, kad kurjeriai yra pavargę nuo nestabilumo ir nori sulaukti tinkamo jų darbo įvertinimo – ypač šiuo, visiems sunkiu pandemijos ir karantino laikotarpiu. Neabejoju, kad to tikisi ne tik Bolt Food, bet ir kitų platforminių” įmonių darbuotojai. Tam ir sukūrėme Kurjerių asociaciją”, kad galėtume pradėti pokyčius ir kartu siektume deramos pagarbos ir įvertinimo.

Ši peticija – pirmasis Lietuvoje toks kolektyvinis darbuotojų kreipimasis sparčiai augančiame greitųjų paslaugų” sektoriuje (angl. gig-economy). Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau girdisi reikalavimai pripažinti kurjerius ir pavežėjus pilnateisiais darbuotojais – suteikti socialines garantijas ir užtikrinti stabilias pajamas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kompensuoti darbo išlaidas, suteikti apmokamas atostogas. Šį kovą Suomijos Darbo taryba nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugas teikiantys kurjeriai, įdarbinti pagal individualią veiklą, turi būti pripažinti darbuotojais. Tokį pati sprendimą priėmė ir ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo mėnesį. O gegužę Belgijos Konstitucinis Teismas įpareigojo įmones mokėti socialines įmokas už per programėles paslaugas teikiančius žmones. Lietuvoje spalį buvo įregistruotas Civilinio kodekso įstatymo papildymo projektas, kuris įpareigotų kompanijas raštu sudaryti paslaugų sutartis ir sutarti paslaugų kainą, jos teikimo, apmokėjimo tvarką ir terminus.