Parvežant karą namo

Džiaugiamės, kad humanitarinė pagalba sėkmingai pasiekė Ukrainos profsąjungą Kryvyj Rihe.
 
👉 Dalinamės mūsų nario istoriją apie kelionę į Ukrainą vežant humanitarinę pagalbą ir dalyvaujant gegužės 1-osios renginyje Lvive.
 
„Parvežant karą namo: mano patirtis su darbuotojų pagalbos konvojumi Ukrainoje ir kvietimas padėti
Prieš kelias savaites su G1PS susisiekė profesinė sąjunga Lenkijoje OZZ Inicjatywa Pracownicza su kvietimu prisijungti prie darbuotojų pagalbos konvojaus, kuris išvyktų iš Varšuvos su tarptautiniu profsąjungų delegatų tinklu iš Brazilijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, ir atvyktų į Lvivą, Ukrainą.
Po šiek tiek suprantamos baimės ir dvejonių aš – G1PS narys, dirbantis kultūros lauke, prisijungiau prie konvojaus, palikdamas savo namus Vilniuje, kad susirinkčiau su bendražygiais iš Ukrainos socialinio judėjimo Соціальний рух (Sotsyalnyi Rukh) Lvove ir pristatyčiau 800 kg būtinųjų prekių Nepriklausomai metalo darbininkų ir kalnakasių profsąjungai Kryvyj Rih mieste (60 km nuo karo fronto). Šis tarptautinis dirbančiųjų sąjungų tinklas finansavo ir koordinavo veiksmus tiekiant vaistus, pirmosios pagalbos rinkinius, sausą maistą, paruoštą kūdikių maistą, taip pat baterijas ir generatorius.
Tai, ką patyriau Lvive mane transformavo, suteikė jėgų ir pribloškė. Pirmosiomis naktimis teko miegoti kaukiant bombų sirenoms, ir girdint tolimų (mūsų laimei) lėktuvų garsus, kartu su mūsų brangiais bendražygiais iš Sotsyalnyi Rukh.
Antrą dieną nuvykome į sandėlį mieste, ir atlikome savo svarbiausią misiją – pristatėme prekes.
Galiausiai Gegužės 1-ąją istoriniuose Kultūros rūmuose Lvive, kuriuos XX a. trečiajame dešimtmetyje pastatė ir finansavo patys darbuotojai, susitikome su Ukrainos profsąjungų nariais ir kairiaisiais aktyvistais bei aktyvistėmis.
Asamblėjoje buvo dalijamasi mintimis apie darbuotojų padėtį, psichikos sveikatą ir apie tai, kaip karą patiria moterys. Taip pat buvo aptartos įvairios savitarpio pagalbos ir humanitarinės pagalbos pastangos, kurias visoje Ukrainoje vykdo profsąjungos ir socialiniai judėjimai. Kairiuoju požiūriu svarbi buvo dvipusė kritika tiek neoliberalios valstybės, kuri pasirodė esanti neveikli socialinės krizės akivaizdoje, tiek ir Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF), kuris smaugia viešąjį sektorių ir taip stabdo pastangas pertvarkyti socialinę infrastruktūrą. Nepriteklius čia aiškiai juntamas. Mačiau, kaip vyrai iš paprastų pardavėjų gatvėje pirko sau uniformas.
Pabaigai – scena, kurios liudininku tapau eilineje autobusų stotelėje. Kareivis kartu su partnere ir vaiku verkė atsisveikindami. Vienai pusei išvykstat kovoti imperialistinio karo Rytuose, kitai pusei išvykstant į ekonominį karą Vakaruose — į kovą dėl išlikimo migracijoje.
Kaip mūsų asamblėjoje išreiškė Magda, Amazon įmonės darbuotojų profsąjungos narė Lenkijoje: mūsų kieme vyksta ekonominis karas. Kaip darbuotojai esame pašaukti kilti į kovą kartu su savo bendražygiais ukrainiečiais ir kartu kautis už gyvenimą, kurį verta gyventi, tuo pačiu tęsiant tarptautines solidarumo pastangas remti ginkluotą darbuotojų pasipriešinimą kitame, ne taip toli esančiame kare.“
 
👉Kaip paremti
Jau planuojamas naujas pagalbos konvojus kitam mėnesiui.
Tarptautinis darbuotojų solidarumo ir kovų tinklas ( @International Labour Network of Solidarity and Struggles -ILNSS) finansuos pagalbos, kuri bus įsigyta pagal Ukrainos darbininkų klasės poreikius, logistiką.
Pervedimus galima atlikti į:
Ogolnopolski Zwiazek Zawodowy Inicjatywa Pracownicza
Koscielna g. 4, 60-538 Poznan
„Volkswagen“ bank directed
Kodas BIC/SWIFT: INGBPLPW
IBAN PL88 2130 0004 2001 0577 6570 0001
Bus pranešta apie surinktą sumą, ir apie visas veiklas, atliktas dirbančiųjų pagalbos konvojaus.
 
 

G1PS prisijungia prie „Achemos“ darbuotuojų streiko

Šiandien dalyvavome ir toliau palaikome „Achemos“ darbuotojus ir
Achemos darbuotojų profesinė sąjunga reikalavimus, pasirašyti kolektyvinę sutartį su įmone. Dalinamės palaikymo akcijos metu Jurgis Valiukevičius išsakyta kalba:
 
„Sveikos ir sveiki,
Džiaugiuosi, kad mūsų čia tiek susirinko. Mane džiugina ir įkvėpia achemiečių ryžtas – nepaisant darbdavio bauginimų ir manipuliacijos, esu tikras, kad streikas tęsis tol, kol bus pasiekta pergalė. Ar tam pritariate?
Ar galit patikėti, kad tai pirmas streikas per 30 metų privačioje įmonėje? Tikriausiai mes labai gerai gyvenome, dėl to streikavo tik vienetai.
Žinoma, aš juokauju. Ne, mes buvome taip nualinti, kad dauguma Lietuvos žmonių nedrįsta pakelti galvų. Mums 30 metų kartojo, kad mūsų sėkmė yra tik mūsų pačių rankose. O mes žiūrėjom į tas rankas ir ten matome špygą!
Bet aš žinau, kam tikrai puikiai sekasi, tik klausimas, ar ta sėkmė ateina darbu ir asmeninėmis pastangomis.
Ruošdamasis mitingui dirstelėjau, kokį turtą turi Lyda Lubienė – 395 mln. Eurų. Ir dar neskaitant jos dukros, kuri taip pat varto milijonines sąskaitas.
Tik pagalvokit, jeigu Lyda būtų achemos darbuotoja ir dirbtų už sakykim 2000eur per mėnesį, tai ji būtų turėjus darbuotis dar kai Lietuvą stingdė paskutinieji ledynai – prieš 16 tūkst. 458 metų!
Vien už 2019 metų dividendus, t.y. 10 mln eurų, Lubienei būtų tekę dirbti nuo Vytauto laikų – 450 metų!
Ji būtų uždirbus šiuos turtus tik su sąlyga, jeigu nereikėtų atiduoti 40% algos mokesčiams, pirkti maistą, vaistus, transportą, padengti nuolatos kylančias sąskaitas už šildymą, elektrą, vandenį, išauginti vaikus, rūpintis kitais artimaisiais.
Kitaip tariant – Lubienė galėjo uždirbti šiuos pinigus savo rankomis tik tokiu atveju, jeigi ji būtų ne žmogus, o mašina, kuri ryja vien orą ir niekados nesugenda!
Iš įmonės vadovų šiandien girdime kaltinimus, kad streikuotojai per daug nori – to įmonė negali sau leisti. Mielieji, tai jūs per daug norite!
Jūs šiandien esate pavyzdys visai Lietuvai! Jūs įrodysite, kad neįsivaizduojamo dydžio turtai yra bejėgiai prieš žmonių solidarumą!
Atėjo metas derinti savo norus su kitais.
Mielieji ir mielosios, linkiu stiprybės, neblėstančio solidarumo ir kad streikas su kiekviena diena augtų iki kol aukštesniųjų kasta turės nusileisti iš auksinių padangių!“
 
 
 

Gegužės 1-osios profesinė sąjunga solidarizuojasi su kurdais

Šiandien G1PS dalyvaus akcijoje Vilniuje protestuodama prieš Turkijos agresiją Šiaurės Sirijoje.

Turkijos puolimas prieš kurdus nėra grįstas tik etniniu ar ekonominiu pagrindu – Erdoganas siekia užgniaužti kurdų keliamas progresyvias politines idėjas tiek Šiaurės Sirijoje, tiek Turkijoje ir kitose valstybėse. Nežinantiems, kokios yra kurdų revoliucijos šaknys, siūlome perskaityti LRT publikuotą straipsnį: https://revoliucijasirijoje.lrt.lt/#/chapter/1. Nors šiandien revoliucinės kurdų judėjimo idėjos nuslopo dėl metų metus trunkančių antpuolių iš ISIS ir Turkijos, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad jos yra pamirštos! Atvirkščiai, šiandien kurdų feministinės, ekologinės ir demokratinės revoliucinės idėjos yra ypatingai aktualios visame pasaulyje, kuriame vienas po kito kyla autoritariniai nacionalistiniai režimai. Dešiniųjų autoritarinių režimų galia slypi etninių ir nacionalinių konfliktų kurstyme, patriarchalinės retorikos ir smurto skatinime, įvairias visuomenės grupes melagingai apkaltinant dėl socialinių problemų.

Kurdai įrodė ne tik tai, kad skirtingų tikėjimų ir tautybių žmonės gali kartu tartis ir kurti bendrą gyvenimą, bet ir tai, kad progresyvios feministinės, socialinės ir ekologinės idėjos nėra tik Europos ir JAV, labiausiai ekonomiškai pažengusių Vakarų valstybių, nuosavybė. Šios idėjos gali atsirasti tose šalyse, kurios tarptautinėje erdvėje laikomos „atsilikusiomis“ ir turinčiomis nuolatos ekonomiškai ir kultūriškai vytis Vakarų valstybes. Tai svarbu Lietuvai ir kitoms rytų Europos šalims, kuriose jau kelis dešimtmečius kartojama žinutė, kad „pirmiausia turime pasiekti vakarietišką ekonominį išsivystymą“ ir tik tada galėsime reikalauti socialinės gerovės. Šis, elito palaikomas, bet daugelio žmonių internalizuotas (įsisavintas ir nepastebimas) savęs laikymas „nepakankamai išsivysčiusiais“ riboja progresyvius socialinius judėjimus, pateisina neoliberalią ekonominę politiką ir kuria dirvą plisti nacionalistinėms autoritarinėms idėjoms.

Kaip profesinė sąjunga, į kurdų demokratinio konfederalizmo idėją žvelgiame kaip į pavyzdį, kuris turi būti skleidžiamas politinėse ir ekonominėse srityse. Jeigu visi sprendimai ir kontrolė atiduodama valdžiai, net jei ši renkama demokratiniu balsavimu, atveriama erdvė piktnaudžiavimui galia, išnaudojimui ir priespaudai. Viešumoje mes įpratę pastebėti politikų piktnaudžiavimą ir savivalę, tačiau retai kada atkreipiame dėmesį į ekonominę sritį – darbovietėse, kuriose praleidžiame didžiąją savo aktyvaus gyvenimo dalį, gyvuoja, praktiškai, autoritarinė valdžia. Darbuotojai neturi jokio balso sprendžiant, kaip vyks darbas, kur keliaus jų sukurtas pelnas, o vadovams panorėjus, juos bus galima atleisti.

Kad ir kiek būtų išleidžiama naujų lyčių lygybės įstatymų, tokiomis darbo sąlygomis lygybė tarp moterų ir vyrų bus neįmanoma – darbdaviai visada kratysis socialinės atsakomybės, nes žmonės, auginantys vaikus ar besirūpinantys artimaisiais, bus visada mažiau „naudingi“ nei tie, kurie visą savo visą energiją gali sukoncentruoti į įmonei pelną nešantį darbą. Lygiai taip pat „ekologiniai mokesčiai“ ir kiti ekologiniai įstatymai tokioje struktūroje bus tik fasadiniai pataisymai, nepanaikinantys gamtos išnaudojimo, milžiniško resursų švaistymo, gilėjančios socialinės nelygybės. Profesinės sąjungos turi perimti pavyzdį iš Kurdų ir kartu prie kovų už geresnes darbo sąlygas – didesnį atlyginimą ir trumpesnes darbo valandas – reikalauti ir darbuotojų demokratinio balso užtikrinimo. Taip sprendimai darbo vietose būtų priimami atsižvelgiant į visų socialinę, ekologinę ir materialinę gerovę, o ne tik vadovų asmeninę kišenę ar įmonės pelno augimą.

Kurdų iškeltos idėjos apie iš apačios demokratiškai valdomas politines ir ekonomines institucijas yra aktualios visoms progresyvių socialinių tikslų siekiančioms organizacijoms. Skaudu matyti kaip vėl ir vėl progresyvūs judėjimai yra žlugdomi pasitelkiant galingiausią pasaulyje karinę techniką, nepaisant jokių tarptautinių įstatymų, skleidžiant melą ir apgaulę. Kadangi esame toli nuo konflikto, mūsų išreiškiama parama kurdams yra simbolinė. Bet raginame Lietuvos profesines sąjungas nelikti abejingomis, pasisakyti prieš Turkijos invaziją į šiaurės Siriją. O didžiausia parama ir palaikymas kyla iš mūsų pačių kovos savo šalyse prieš išnaudojimą ir nelygybę darbo vietose, namuose ir viešumoje.