Dėl ekonomisto Algirdo Bartkaus nuomonės

Vakar LNK „Info laidoje“ (nuoroda, žr. nuo 37:35) buvo pristatyti „Bolt Food“ kurjerių reikalavimai ir pakalbinti „Kurjerių asociacijos“ nariai. Kaip ekspertas laidoje šnekėjo ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. Dr. Algirdas Bartkus. Pastebime, kad jo pasisakymai yra labai šališki, kartais demonstruojama žinių stoka, teigiami faktai neatitinka tikrovės.

Algirdas Bartkus

Dr. Bartkus teigė: „idėja šito „Bolt Food“ tai yra tokia, kad, na, studentas prisideda sau prie stipendijos ir taškas. Nu ir kiek jis ten prisidurs prie tos stipendijos malonumui savo vairuodamas dviratį arba automobilį, čia jau pagal pomėgius yra priklausantis dalykas, tai tiek ir bus gerai.“ Kurjerių darbas, ekonomisto žiniomis, yra papildomas darbas, tačiau bent trečdaliui peticiją pasirašiusių kurjerių jis yra pagrindinis pajamų šaltinis. Be jų, didelė dalis „Bolt Food“ kurjerių dirba ir kitose maisto pristatymo platformose, yra „Bolt“ pavežėjai. Tarp kurjerių taip pat yra mokinių bei studentų, kuriems šis darbas yra vienintelis mokslų finansavimo šaltinis, kitų pajamų jie negauna. Ir tik mažiau nei pusė mūsų apklaustų kurjerių dirba šį darbą kaip papildomą. Karantino sąlygomis, tikėtina, kad kurjerių, kurių pagrindinis pajamų šaltinis yra šis darbas, skaičius dar išaugs.

Jei tikrai „Bolt“ platformos idėja būtų papildomas uždarbis, būtų ribojamas maksimalus darbo valandų per savaitę skaičius, tačiau ši įmonė kaip tik skatina kasdien kurjerius prisijungti ir dirbti daugiau. Tačiau net jei šį darbą laikytume „papildomu“, tai nepaaiškina, kodėl jis gali būti toks nesaugus. Ir čia kalbame ne tik apie finansinį saugumą – kurjerių darbas yra gana rizikingas, bet įmonė neprisiima jokios atsakomybės už šią riziką. Nutikus nelaimei, patyrus traumą darbo metu ar, skaudžiausiu atveju, tapus neįgaliam, kurjeris nesulauks jokios kompensacijos iš įmonės. Tai leidžia įmonei sutaupyti kurjerių sąskaita – visa verslo rizika yra sukrauta ant žmonių pečių, nors būtent kurjeriai sukuria pajamas įmonei. 

Teigdamas, kad šis darbas jokiu būdu negali būti pagrindinis, ekonomistas,atrodo, nežino, kad „dalijimosi ekonomikos“ darbuotojų teisės šiuo metu yra rimta problema ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Belgijoje, Ispanijoje ir Suomijoje valstybė jau įpareigojo panašias įmones savo kurjeriams ir vežėjams suteikti tokias pačias socialines garantijas kaip ir visiems kitiems darbuotojams. Panašūs projektai ruošiami ir kitose ES šalyse, o visai neseniai, 2020-11-16, buvo užregistruotas pirmas pasiūlymas naujai ES direktyvai reguliuoti darbo santykius dalijimosi ekonomikoje. Taip pat, neseniai buvo paskelbta apžvalga su anksčiau teiktomis iniciatyvomis, kuriomis buvo siekiama užtikrinti socialines garantijas e-platformų darbuotojams.

VU docentas Bartkus keistai pateisina „Bolt“ įkainių mažinimą, dėl neva „natūraliai padidėjusios konkurencijos“ tarp maisto paslaugas teikiančių įmonių. Norime pastebėti, kad karantino metu maisto pristatymo paklausa kaip tik išaugusi – daug žmonių dirba iš namų, yra saviizoliacijoje. O rimtų, naujų žaidėjų, kurie keltų įtampą rinkoje, kol kas neatsiranda.„Bolt” ir kitos platformos išnaudoja šią situaciją ir jų pajamos auga – mums, kurjeriams, atrodo „natūralu”, kad šiuo pelnu įmonės turėtų dalintis.

Iš tikrųjų, masinis naujų kurjerių įdarbinimas nėra „rinkos” pasekmė, o kompanijos tikslas mažinti įkainius. Kas anksčiau dirbo už 3.30 euro, dabar turėtų tenkintis tik 3.00 eurais – įmonė žino, kad vis tiek atsiras žmonių, kurie neturi kito pasirinkimo nei dirbti už mažiau. Ši įkainių mažinimo tendencija pastebima ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Rygoje per pastaruosius metus „Bolt Food“ įkainiai dvigubai susitraukė – praėjusiais metais įkainiai siekė 5.00 už pristatymą, tačiau šių metų kovą – tik 2.40.

Algirdo Bartkaus vienašališką „Bolt“ įmonės palaikymą ir nusiteikimą prieš kurjerius galbūt gali paaiškinti šio mokslininko veikla – jis dar neseniai buvo įsivėlęs į mokslinį skandalą. Jo atliktame tyrime apie alkoholio vartojimo įpročius Lietuvoje įtariama stambiojo verslo interesų įtaka, o pats Algirdas Bartkus neneigė, kad šis tyrimas buvo užsakytas. Vilniaus universitetas 2020 m. spalį oficialiai atsiribojo nuo šio tyrimo. Akivaizdu, kad VU mokslininkas palaiko draugiškus ryšius su stambiojo verslo atstovais ir dėl to visada išliks šališkas, ginantis vienos pusės interesus. 

Kodėl žiniasklaida pasirenka būtent šį žmogų suteikti „ekspertinį“ komentarą? Klausimas, į kurį čia neatsakinėsime. Norėjome tik pabrėžti, kad ekonomistą Algirdą Bartkų negalime laikyti ekspertu kalbant apie dalijimosi ekonomiką ar kurjerių patiriamas problemas.