,,Wolt” kurjeriai bus apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų

Nuo Gegužės 1 d. ,,Wolt” suteiks savo kurjeriams draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, įvykusių vykdant pristatymus ,,Wolt” platforma!
👉Pagal šiuo metu esamą informaciją, draudimo kompensacijų galima tikėtis už patirtus sąnarių išnirimus, kaulų lūžius (išskyrus pirštų), taip pat už medicininio ar dantų gydymo išlaidas, patirtas dėl nelaimingo atsitikimo, vykdant pristatymus. Artimieji gali kreiptis į draudimą atsitiktinės mirties atveju.
⛔Deja draudimas nepagelbės, jei dėl nelaimingo atsitikimo bus padaryta žala jūsų darbo priemonėms: transporto priemonei, telefonui. Taip pat itin opi problema išlieka pajamų netekimas dėl ligos. Susirgus, dažniausiai kurjeriai negauna jokių ligos išmokų iš el. platformų ar Sodros.
❌Šiuo metu ,,Wolt” yra vienintelė el. platforma nemokamai savo kurjeriams siūlanti tokio pobūdžio draudimą. Deja kitos Lietuvoje esančios el. platformos (,,Bolt food“, ,,Ziticity“ ir kt.) nerodo jokio susidomėjimo sprendžiant šią problemą ir suteikiant bent minimalią apsaugą savo kurjeriams.
❗Mūsų pozicija – saugus darbas neturi būti privilegija, tai yra būtinybė bet kokiam darbuotojui. Tikime, kad ,,Wolt” suteiktas draudimas yra tik pirmas žingsnis gerinant kurjerių darbo sąlygas Lietuvoje.
O kaip manote Jūs? Ar tokio draudimo užtenka kurjeriams drąsiau jaustis gatvėse darbo metu❓
Ar kitų el. platformų kurjeriai gali tikėtis tokių garantijų be valstybės įsikišimo❓

Kviečiame skirti 0.6% profesinei sąjungai

Iki šių metų gegužės 3 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai galima pateikti prašymus skirti 0.6 proc. profesinėms sąjungoms nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Ši parama atskira nuo 1.2 proc. paramos – galite skirti ir profsąjungai ir kitom VŠĮ atskirai.  

Šiuos pinigus G1PS naudoja tiesiogiai su darbuotojų teisėmis susijusioms veikloms: finansuojame nemokamas darbo teisių konsultacijas, apmokame profesinės sąjungos organizatoriams ir aktyvistams kelionių išlaidas Lietuvoje, taip pat, teisiškai bei materialiai padedame žmonėms sunkioje materialinėje padėtyje. Šiais metais didžiąją dalį gautos paramos skirsime Kurjerių asociacijai. Primename, kad G1PS veikla vykdoma savanoriškais pagrindais ir atlyginimai už atstovavimą organizacijai nėra mokami.

Formą galite rasti:

Prisijukite prie „Mano VMI“ –> dešinėje pusėje spauskite EDS –> meniu kairėje pusėje spauskite „Pildyti formą“ –> spauskite „Prašymas skirti paramą“ –> „Pildyti formą tiesiogiai portale“.

Formos pildymo instrukcija:

1) pasirinkite 2020 m. mokestinį laikotarpį; 2) Pažymėkite kvadratėlį 9s 3) Pasirinkite „3“ pirmame laukelyje; 4) įveskite kodą: 304866811; 5) pažymėtame trečiajame lauke įrašykite 0,6 (vidurinį lauką galima praleisti); 6)  Galite iš anksto paskirti paramą kitiems metams iki 2024 m.; 7) Spauskite „Pateikti deklaraciją“ viršuje.

„Kai turi ferrarį, matai tik asfaltą”: šančiškių ir G1PS akcija prieš naują kelią palei Nemuną

Po karantinio sąstingio – metas grįžt į gatves! Balandžio 9 d. Kauno G1PSietės rinkosi palaikyti Žemųjų Šančių bendruomenės kovojančios prieš naujo kelio tiesimą palei Nemuną. Jeigu kelias atsirastų, šiuo metu palei Nemuną einantis dviračių takas būtų nustumtas į antrą planą, iškirsta 160 medžių. Nors savivaldybė teigia, kad kelias naudingas visiems miestiečiams, tačiau vietinė bendruomenė puikiai žino, kad už šio projekto kyšo Matijošaičio draugų verslininkų interesai – aplink šį kelią jau vystytomos daugiaaukščių statybos priklauso mero aplinkos žmonėms.

Šia akcija norėjome parodyti, kad už tvarų ir bendruomeninį miestą Žemųjų Šančių gyventojai kovoja ne vieni: Kauno savivaldybė bando supriešinti miestiečius sakydama, kad visas miestas palaiko naujo kelio tiesimą, išskyrus Žemųjų Šančių gyventojus. Tai yra manipuliacija. Kaip miestiečiai, norime išreikšti nepasitenkinimą, kad mūsų miesto erdvės ir visuomeninės lėšos aukojamos turtuolių interesams tenkinti, – žiniasklaidai teigė G1PS pirmininkas Jurgis Valiukevičius.

Gyvenu Šančiuose ir tikrai neprieštarauju, kad Nemuno krantinė būtų tvarkoma, pritaikoma poilsiui ir sportui. Tai nekainuoja daug lėšų, o likusią dalį galima skirti duobėtų miesto gatvių tvarkymui,” – teigė viena iš akcijos iniciatorių, Viktorija Kolbešnikova. „Viename iš akcijos plakatų buvo užrašyta 648 BBD – tai mero ferrario numeriai. Mano nuomone, šie inicialai puikiai parodo mero požiūrį – problemų kyla ne tik su Šančių keliu. Meras atėjo į valdžią skelbdamas apie įsiklausymą į bendruomenes – kur tas įsiklausymas? Jis kalba apie žalią miestą – tai kodėl planuoja kirsti medžius Šančiuose ir Ąžuolyne? Jis sako, kad kultūrą siekia išnešti į bendruomenes – tai kodėl komerciniams M.A.M.A apdovanojimams skiriami tūkstančiai, o bendruomenių iniciatyvoms – nulis?“

Prie akcijos prisijungė Bombo Feminista, o taip pat dėkojame Karoliui Morkūnui už nuotraukas. Buvo smagu gyvai pamatyti visų veidus!

 

 

G1PS laimėjo bylą prieš statybų bendrovę – darbuotojui iš Ukrainos teks sumokėti kompensaciją

Ukrainiečiui darbą žadėjusiai, bet paskutinę dieną atšaukusiai susitarimą įmonei teks sumokėti darbuotojui kompensaciją.

Balandžio 6 d. darbo ginčų komisijoje G1PS padėjo darbininkui iš Ukrainos susigrąžinti pinigus už pirktus bilietus į Lietuvą bei gauti beveik vieno mėnesio kompensaciją iš statybų verslu užsiimančios įmonės.

 

„Aš jaučiuosi nematomas“: kurjerių darbas iš arti

Nara žurnalistas Mindaugas Drigotas praleido po keletą dienų su trimis „Kurjerių asociacijos“ nariais – Linu, Dovydu ir Ramute. Sukurtame filme galite iš arčiau susipažinti su žmonėmis, kurie lijant ar sningant, dieną ar naktį atveža maistą iki jūsų namų.

Džiaugiamės, kad kurjerių darbas susilaukia vis daugiau dėmesio  – tikimės, kad šis dėmesys leis kurjeriams išsikovoti deramą pagarbą ir rūpestį iš „Bolt“, „Wolt“ ir kitų el. platformų. 

Filmą apie kurjerių darbą galite žiūrėti Nara.lt puslapyje.

 

Su Kovo 8-ąja kolegės ir kolegos✊

Jeigu šiandien gavote ar dovanojote tulpių, tai kviečiame susipažinti, kaip šios tulpės atsirado jūsų rankose.

Kaip žinia, Olandija eksportuoja daugiausiai gėlių pasaulyje, dėl to tikėtina, kad tulpės atkeliavo būtent iš šios šalies. Olandijoje, kaip įprasta vakaruose, pagrindiniai žemės ūkio darbuotojai yra migrantai iš rytų Europos – lenkai, rumunai, bulgarai, tame tarpe ir lietuviai. Olandijos laukuose ir šiltnamiuose kasmet pluša apie 200 tūkst. darbuotojų iš rytų Europos.

Taigi, kaip mūsiškiams ir artimiems kaimynams sekasi dirbti?
Pirmiausia, maždaug penktadalis darbuotojų gauna mažiau nei minimumą, uždirdami maždaug 10 eurų per valandą, t.y., perpus mažiau nei gauna kiti užsienio darbuotojai Olandijoje. Nors esame Europos sąjungos bendrapiliečiai, tai nekliudo taikyti “lankstesnes” darbo sutartis – darbuotojų nuomos agentūros žmones įdarbina ant “nulinių” valandų kontraktų, kas reiškia, kad bet kada gali būti “nuimtas” nuo darbo. Dėl to šie žmonės beveik neserga, nes liga gali baigtis atleidimu iš darbo. Be to, sveikatos reikalų negelbsti įvairios trašos ir chemikalai, kuriais kvėpuojama šiltnamiuose visą dieną. Tačiau šiais „šalutiniais efektais“ rūpinsis jau nebe Olandija ar darbdavys, o gimtosios šalies sveikatos sistema.

Kodėl šiame sektoriuje darbo sąlygos yra bene prasčiausios? Viena iš priežasčių, tai didieji prekybininkai, kurie diktuoja sąlygas gamintojams – produkcijos kaina yra mušama vis žemiau, kad didesnė pelno dalis liktų įvairiausioms “Maximoms”. Tuo tarpu augintojai, norėdami išsaugoti pelnus, ieško kuo pigesnių darbuotojų. Šie kreipiasi į agentūras, o šios specializuojasi pigiausios darbo jėgos paieškose t.y., jos išnaudoja didelius atlyginimų bei socialinės apsaugos skirtumus tarp rytų ir vakarų Europos šalių – žmonės dirba vakaruose, bet socialines apsaugas gauna kaip rytuose.

Be to, šios agentūros dar randa ir kitų būdų kaip pasipelnyti, pvz., sugrūda žmones į prasčiausios kondicijos butelius ir už tai prašo mokėti nemažą nuomą, žinodamos, kad šie žmonės, nemokėdami kalbos ir nepažinodami šalies, neturės galimybių susirasti geresnių gyvenimo sąlygų.

Taigi, tulpės, kurias dovanojame ir gauname, yra užaugintos, nuskintos, supakuotos ir atgabentos eilės nepavydėtinomis sąlygomis dirbančių žmonių. Visa grandinė įmonių pelno yra priklausoma nuo to, kad egzistuos masė žmonių, neturinčių kito pasirinkimo, kaip tik arti aukojant savo sveikatą ir už tai nesulaukti jokių socialinių garantijų.

Šiuo įrašu nenorime jūsų sugėdyti ar paraginti pirkti “teisingesnę” prekę. Kovo 8-osios proga, verčiau pagalvokime, ką turime daryti, kad užkirstume kelią tokiam išnaudojimui.

Žemesnė moterų, migrantų ir kitų dirbančiųjų socialinė padėtis nebus įveikta kovojant vien prieš kultūrinius stereotipus. Mūsų neišgelbės daugiau verslo lyderių moterų, ar politikių, kurioms feministinė politika reiškia daugiau laisvos rinkos.

Mūsų taip pat neišgelbės abstrakčios deklaracijos apie “lygų atlygį už tą patį darbą”. Jau dabar tokia lygybė egzistuoja tarp prekybos centrų darbuotojų – ten didžioji dauguma gauna po tiek pat mažai, nepriklausomai nuo lyties.

Tikriausiai, kad pakeisti šią situaciją galime tik organizuodamiesi ir suteikdami balsą toms ir tiems, kurių darbas yra išstumtas į ekonomikos paraštes. Be abejonės, politikai čia galėtų padėti, pirmiausia paneigdami gajų mitą, kad “verslu, o ne darbuotojais reikia rūpintis”.

Kodėl valstybinė įmonė savo darbuotojams moka skurdo atlyginimus?

Kovo mėnesį Lietuvos paštas planuoja atleisti 380 darbuotojų dėl laiškų skirstymo skaitmenizacijos. Įmonės atstovai teigia, kad tai leis pakelti atlyginimus likusiems darbuotojams. Ką apie tai mano paštininkai?
 
Regina: “Dėl šių pokyčių mums pridės dar vieno operatoriaus darbą ir tiek. O dėl atlyginimo, tai labai įdomu, kiek jis bus “konkurencingas”, tikriausiai iki 500 eurų į rankas pakels ir tiek – tai konkurencija! Žinoma Tik labai netinkamu laiku atleidžiami žmonės. Pavasarį per pirmąjį karantiną uždarinėjo paštus ir atleidinėjo žmones, o dabar vėl pokyčiai pačiu sunkiausiu metu.”
 
Tadas: “Jau nuo tos dienos, kai paleido Vilniaus logistikos centrą, buvo signalai, kad mažins skirstytojų etatus. Nors mūsų, laiškininkų, tai tiesiogiai neliečia, bet nerimaujame, kaip vyks darbas po kovo 1 dienos, nes tada visoje Lietuvoje žmonės gaus maišus su korespondencija ir laiškais. Šiuo metu klausimų daugiau negu atsakymų.”
 
Nuo 2016 m. “Lietuvos Paštas” darbuotojų skaičių sumažino ketvirtadaliu, bet paštininkų atlyginimai nepakilo aukščiau minimalios algos – šiuo metu už darbą 6 dienas per savaitę paštininkai gauna vidutiniškai apie 470 eurų į rankas.

Kurjeriai reikalauja saugesnio darbo ir skaidrumo

Vakar „Kurjerių asociacija“ dalyvavo LR trišalės tarybos posėdyje, kuriame išaiškinome Lietuvoje per el. platformas dirbančių kurjerių darbo problematiką. Dalyvavo ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, profesinių sąjungų atstovai bei „Bolt“, „Wolt“ ir „Ziticity“ įmonių atstovai.
 
Džiugu, kad visos šalys sutaria dėl pagrindinės problemos – kurjeriai nėra apdrausti nuo nelaimingų atsitikimų, ir susirgimo arba traumos atveju negalėtų gauti nedarbo išmokų. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė atskirame rašte pažymėjo, kad per individualią veiklą dirbantys žmonės ateityje bus apsaugoti ir nuo nelaimingų atsitikimų ir įtraukti į pensijų programas. Kol tai neįvyks, manome, kad el. platformos turi būti įpareigotos mokėti tokį draudimą savo kurjeriams.
 
Tačiau įmonės atstovai bando atsikratyti verslo rizikos, pernešdami ją ant kurjerių pečių. Jie tą daro melagingai pristatydami el. platformų darbą kaip „visišką laisvę kurjeriui“. Anot jų, kurjeriai gali prisijungti kada nori, dirbti kaip tiktai nori, su kokia tik nori įranga ar transporto priemone, būti prisijungę keliose platformose tuo pat metu. Ko jie nepasako, tai kad nėra taip, kad bet kas gali parsisiųsti programėlę ir pradėti dirbti. Kurjeris turi laukti atrankos, praeiti mokymus, įsigyti darbo priemones (dažnai mokamas) iš įmonės. Procesas primena priėmimą į darbą, tik nėra interviu.
 
Paties darbo žmogus irgi negali daryti „laisvai“. Dažnai kurjeris negali atsisakyti užsakymų, nes gresia laikinas ar nuolatinis paskyros užblokavimas. Algoritmai taip pat turi slaptą reitingo sistemą (nei viena iš minėtų įmonių nesidalina reitingais su savo kurjeriais), kuri baudžia kurjerius jeigu jie atsisako vykdyti jiems netinkančius užsakymus, arba jei suserga ir dėl to kurį laiką nesijungia prie platformos; kurjeriams draudžiama gauti fizinę pagalbą vykdant užsakymą, net kai siuntos svoris viršija 50kg; kai kurie kurjeriai privalo važiuoti trumpiausiais, algoritmo nustatytais maršrutais, nepaisant eismo padėties.
 
Anot šių įmonių atstovų, dėl tokio „lankstumo“ kurjeriai turi atsisakyti garantijų, kaip pvz. apskritai žinoti kiek yra kurjerių toje įmonėje, nežinoti kokios kainos ir sąlygos bus rytoj, neturėti teisės į kolektyvines derybas (ir visas kitas) su įmone.
 
Mūsų pozicija yra – lankstus darbo grafikas yra šiuolaikinės darbo rinkos realybė, o ne privilegija, dėl kurios reikia mokėti savo elementariomis garantijomis. Dėl neatsakingos įmonės veiklos, vieną mėnesį pragyvenimui užsidirbęs kurjeris gali kitą mėnesį išvis negauti darbo, dirbti už dvigubai mažiau ir pan.
 
Priminsime, kad pagal Europos teisingumo teismo spendimą, el. platformos nėra „tarpininkai“ tarp kurjerių ir restoranų, o paslaugas arba darbą teikiančios įmonės, tad jų santykiai privalo būti atitinkamai reguliuojami.
 
👉 Nuoroda į visą trišalės tarybos susitikimą (žr. nuo 1:10:10 iki 1:47:00): https://youtu.be/M60l_0Wlu3k
👉 Naujiena „Delfi“ portale: https://bit.ly/2XChhDI

Darbuotojai buvo teisūs: prisimenant statybininkų iš Turkijos streiką Kaune

Prieš metus, sausio 11 d. Kaune virš šimto žmonių susirinko išreikšti solidarumo su Kauno stadioną stačiusiais ir atlyginimų negavusiais darbuotojais iš Turkijos. Protestas prasidėjo prie „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono, kur vienas iš darbuotojų perskaitė kalbą, padėkojo už žmonių paramą Lietuvoje. Minia pajudėjo link savivaldybės, kur buvo pareikalauti miesto mero ir jo administracijos atsakomybės bei išsiųstas palaikymas streikuojantiems kolegoms Alžyre, kur ta pati kompanija „Kayi construction” atsisakė mokėti atlyginimus.
 
Praėjo jau metai, o darbuotojams iki šiol nėra išmokėti jų atlyginimai už jų darbą. Šiandien tik galime patvirtinti tai, ką nuo pat pradžių kartojome: darbininkai buvo teisūs – kompanijos, o taip pat ir Kauno savivaldybės atstovai, apgaulingai tvirtino žiniasklaidai, kad šį konfliktą galima išspręsti Turkijoje. Vos tik grįžę namo, darbuotojai padavė ieškinius į teismą, bet per šiuos metus neįvyko nei vienas teismo posėdis. Darbininkai jau nebeturi vilties atgauti savo pinigų. Nuo pat pradžios jie žinojo, kad vienintelė viltis susigrąžinti bent dalį pinigų, tai sulaukti paramos ir palaikymo iš Kauno savivaldybės ar Lietuvos valstybės institucijų. Dėl to šie ir atsisakė vykti atgal į Turkiją ir nusprendė kovoti už savo teises čia, Lietuvoje.
 
Tačiau Kauno savivaldybės elgesys pribloškė net ir daug ką mačiusius. Miesto meras taip ir nesusitiko su badaujančiais žmonėmis, nors turkų kompanijai laimėjus viešajį konkursą, Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad pats „asmeniškai prižiūrės statybų eigą”. Iki šiol pyktis kyla prisiminimus savivaldybės biurokratiškus atsakymus į mūsų prašymus susitikti ir išgirsti pasiūlymus, kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, kad žmonės atgautų bent dalį pinigų ir galėtų grįžti pas savo šeimas. Atsakymas visą laiką būdavo tas pats: „susisiekite su mūsų viešųjų ryšių patarėju”.
 
Kaip galima siūlyti badaujantiems žmonės susitikti su savivaldybės reklamos skyriaus patarėju??? Per dvi savaites, miesto meras taip ir nerado kelių minučių išklausyti darbuotojų – net ir neturint galimybių išmokėti pinigų iš savivaldybės biudžeto, paprasčiausias dėmesys ir atsiprašymas būtų parodęs pagarbą ir užuojautą.
 
Nesulaukę žadėtų atlyginimų, pirmąją 2020 m. sausio savaitę darbininkai paskelbė bado streiką Kauno miesto sode. Darbininkai prašė miesto vadovų padėti atgauti nesumokėtus atlyginimus už 9 mėnesius iš miesto stadioną stačiusios turkų kompanijos „Kayi Construction“.
 
Kompanijos atstovų elgesys buvo šlykštus, bet stebino mažiau – šie, naudodamiesi Lietuvos teisinėmis spragomis, kratėsi bet kokios atsakomybės ir kartojo, kad, esą, darbuotojai ne taip supranta situaciją ir turėtų vykti į Turkiją ir ten reikšti pretenzijas. Deja, bet iki šiol užsienio įmonių filialų steigimo ir teisinės atsakomybės įstatymai leidžia vengti darbdavių atskaitingumo savo darbuotojams ir Lietuvos valstybės institucijoms. Iki šiol viešųjų pirkimų įstatymai nėra pakeisti taip, kad mūsų visų pinigai būtų mokami tik toms kompanijoms, kurios gerbia darbuotojų teises.
 
Kaip dirbančiųjų organizacija, mes kovojome ir toliau kovosime už visų darbuotojų lygias teises – darbuotojų tarpusavio kiršinimas dėl tautybės ar pilietybės visada pasitarnauja verslui, kuris gali išnaudoti ir engti vieną grupę, tuo pačiu „žemindamas” kartelę visiems kitiems. Norime to ar nenorime, bet turime pripažinti, kad darbuotojų iš užsienio bus vis daugiau. Profesinės sąjungos turėtų aktyviai reikalauti, kad atsirastų tinkami įstatymai ir jų kontrolė, užsiimti atvejų viešinimu ir užsienio darbuotojų organizavimu. Turime nepaliaujamai kartoti, kad solidarumas buvo ir bus dirbančiųjų pagrindinis ginklas prieš išnaudojimą.
 
Prieš metus užgimusi draugystė iki šiol teikia džiaugsmą – nors atlyginimų žmonės taip ir neatgavo, bet jie jautėsi išvažiuojantys pakelta galva ir suradę bendražygių. Prisimindami praeitų metų įvykių ir pirmojo 2021 m. įrašo proga norime visiems ir visoms palinkėti daugiau bendražygių, solidarumo ir sėkmės kovojant už mūsų visų teises bei geresnį gyvenimą!

Susitikome „Wolt“ atstovais

Vakar Kurjerių asociacijos nariai susitiko su Wolt atstovais iš Suomijos. Norintys išsakyti savo nuomonę dėl darbo „Wolte“, pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti patobulinta, kad darbas būtų saugesnis ir malonesnis, kviečiami susisiekti su asociacija feisbuke arba el. paštu: kurjeriai@g1ps.lt
Dalinamės naujienomis iš susitikimo:
„Kol kas tik trumpai susipažinome ir sutarėme, kad bendravimas tarp įmonės ir kurjerių turi vykti reguliariai.
Nors „Wolt“ garantuoja kiek daugiau stabilumo kurjeriams dėl darbo laiko ir atlyginimo nei „Bolt“, bendra šio sektoriaus problema yra ta pati – šiose įmonėse dirbantys žmonės nėra drausti nuo nelaimingų atsitikimų, nekompensuojamos pajamos susirgus, nesuteikiamos kasmetinės atostogos. Iš „Wolt“ atstovų išgirdome, kad šiuo metu įmonė ieško palankiausių variantų apdrausti kurjerius nuo nelaimingų atsitikimų, bet konkrečios datos, kada tai įvyks, dar negalėjo pasakyti. Anot vieno iš Kaune „Wolt“ įmonėje dirbančio dviratininko, tai turėtų būti padaryti nedelsiant, nes žiemos sezonu darbas važinėjant dviračiu tampa ypač pavojingas: „Vien per šią savaitę mačiau du atvejus, kai kurjeriai nukrito ant žemės“.“