Principai

G1PS vadovaujasi šiais principais:

  •  G1PS yra visų dirbančiųjų profsąjunga. Dirbančiaisiais mes laikome absoliučią daugumą žmonių, kurie neturi kitos galimybės išgyventi, kaip tik parduodami savo darbo jėgą. Tai ne tik aktyviai įsitraukę į darbo rinką žmonės (dirbantys), bet ir bedarbiai, negalintys įsidarbinti, žmonės atliekantys neapmokamą reprodukcinį darbą (auginantys vaikus, prižiūrintys senus ar susirgusius žmones), studijuojantys, į pensiją išėję žmonės. Skirtingai nuo tradicinių profsąjungų, darbo vietose kylančių konfliktų mes nelaikome vienintele dirbančiųjų interesų išraiškos forma. Mums lygiai taip pat svarbus pasipriešinimas prieš aukštas maisto, nuomos ar komunalinių mokesčių kainas (t. y. išgyvenimo kainas), kova už plačiai prieinamas ir kokybiškas sveikatos, mokslo bei kitas viešąsias paslaugas. Informacija apie teises turi būti kuo plačiau prieinama visiems darbuotojams, ne tik profsąjungų nariams, o dirbančiųjų judėjimas turi būti grįstas solidarumu ir kolektyviniu veiksmu.
  • G1PS nelaiko darbdavių darbuotojų partneriais, nemano, kad šių šalių interesai yra suderinami ir nesiekia jų santykiuose abipusės naudos. Santykius tarp darbuotojų ir darbdavių, kuriuose pirmieji, idant galėtų gyventi, yra priversti parduoti savo darbą bei paklusti pastarųjų kontrolei, šiems pasisavinant pelną (t. y. darbuotojų sukurtą vertę), laikome iš esmės neteisingais. Bandymai pristatyti abi puses kaip partneres, turinčias tiek pat galios viena kitos atžvilgiu, visada siekia paslėpti šį šalių nelygiavertiškumą ir pačių santykių išnaudotojiškumą – kai bandoma rasti „abiems pusėms naudingą sprendimą“, visada pralaimi dirbantieji. Todėl G1PS dirbančiųjų ir darbdavių santykiuose visada siekia tik kuo geresnių darbo sąlygų bei kuo didesnės derybinės galios dirbantiesiems.
  • Kuo didesnis pragyvenimo šaltinio užtikrintumas, išsikovojant jį iš darbdavių, turėtų būti visų dirbančiųjų organizacijų siekiamybė. Šiandien daugeliui žmonių gyvenimas nėra susietas su pastovia ir stabilia darbo vieta. Daug kas negali žinoti, kokio darbo turės imtis net artimiausioje ateityje, o užtikrintumas dėl pragyvenimo šaltinio tampa privilegija. Šis nesaugumas dirbantiesiems yra lydimas mažesnės atskaitomybės ir didesnės galios jų atžvilgiu darbdaviams: kai nesunku darbuotojų atsikratyti be jokių pasekmių, lengva ir priversti juos dirbti nemokant už darbą. Vis dėlto G1PS nelaiko  samdomo darbo vertybe savaime ir nesiekia atkurti kai kada ir kai kuriems žmonėms egzistavusio pastovaus ir ilgalaikio darbo modelio. G1PS siekia ne tik apginti egzistuojančias darbuotojų teises, bet ir jas plėsti – siekti trumpesnio, saugesnio ir gerai apmokamo darbo visiems.
  • G1PS neskirsto darbų į gerus ar blogus, vyriškus ar moteriškus, tačiau pabrėžia nevienodo darbo pasiskirstymo problemą. Neapmokamas emocinis, reprodukcinis darbas turi būti pripažintas ir atitinkamai apmokamas. Neišplauti puodeliai, vaikų priežiūra, buities darbai turi priklausyti visiems, o ne būti “antrąja pamaina” moterims. Darbuotojos suprekinimas iki privalomos šypsenos, malonaus bendravimo ir reprezentacinės išvaizdos nėra savaime suprantamas ir pastangų bei ekonominių resursų nereikalaujantis dalykas. Skirtingi socialiniai lyčių vaidmenys yra išnaudojami darbo rinkoje, dėl ko tradiciškai moterišku laikomas darbas yra mažiau apmokamas bei didina skurdo riziką.  
  • G1PS griežtai pasisako prieš diskriminaciją ir laikosi emancipacinės politikos praktikų. Nors pabrėžiame priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių, darbuotojų nelaikome vienalyte grupe ir suprantame, jog tam tikros socialinės grupės yra galimai labiau pažeidžiamos dėl lyties, odos spalvos, kilmės, seksualinės orientacijos, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Todėl į savo praktiką stengiamės įtraukti kuo daugiau ir įvairesnių balsų, siekdami įveikti skirtingas priespaudos ašis. 
  • G1PS nariu gali tapti bet kas, nepriklausomai nuo jo(s) asmens tapatybės dokumentuose įrašyto valstybės pavadinimo ir teisės dirbti šioje šalyje turėjimo ar neturėjimo. Dažnai politikai ir netgi profsąjungos sukuria rasizmu, ksenofobija arba ekonominiu interesu grindžiamą dirbančiųjų susipriešinimą su atvykusiais iš kitų valstybių, kalbančiais kita kalba ar išpažįstančiais kitą religiją. Tai yra dūmų uždanga, trukdanti tiek organizuotis atskirose darbovietėse, tiek slepianti tikrąją ekonominę nelygybę bei jos priežastis. G1PS siekia visų išnaudojamųjų solidarumo kovoje prieš klasinį bei kitokių formų išnaudojimą.
  • G1PS aktyviai siekia įtraukti visus savo narius tiek į visos profsąjungos veiklos organizavimą ir sprendimų priėmimus, tiek į konkrečias kovas prieš konkretų išnaudojimą. Profesinių sąjungų veikla neturi užsidaryti formalumo rėmuose, kai apsiribojama tik teisiniu narių atstovavimu. Taip profsąjungų veikla tampa tik teikiama paslauga, dirbančiųjų teisės yra sumenkinamos iki biurokratinių procesų, o sprendimų priėmimas konfliktuose su darbdaviais atsiduria profsąjungų vadovų ir teisininkų rankose. Tai ne tik smukdo žmonių aktyvumą kovojant už savo teises, bet ir sukuria galimybę profsąjungų vadovams, derybose tiesiogiai nedalyvaujant darbuotojams, pasiduoti darbdavių įtakai.
  • G1PS skatina vietines iniciatyvas ir filialų, besivadovaujančių aukščiau išvardintais principais, kūrimąsi regionuose ir miestuose. Profsąjungos turėtų būti prieinamos ne tik trijuose didžiausiuose miestuose. Siekiame kurti savarankiškų padalinių tinklą, demokratiškai koordinuojamą tarpusavyje, o ne laukiantį įsakymų iš centrinio organo.


Facebook