200 Bolt kurjerių reikalauja stabilesnių darbo sąlygų

G1PS inicijuotą peticiją pasirašė 200 Bolt kurjerių. Kurjeriai kviečia įmonės vadovybę susitikti ir nedelsiant spręsti darbo apmokėjimo ir darbo sąlygų problemas. Nesulaukę reakcijos, kurjeriai žada protestuoti, neatmeta ir streiko galimybės.

Peticijoje reikalaujama visų pirma reguliuoti naujų kurjerių įdarbinimą. Anot Kurjerių asociacijos nario Dovydo, darbo stoka – pagrindinė kurjerių problema: „Įmonė atsisako oficialiai pranešti, kiek kurjerių yra įdarbinę, ir nuolat priima naujus, kad galėtų didinti spaudimą jau dirbantiems ir „mušti kainas“. Mums tai reiškia, kad kartais gali pralaukti valandą, kol gausi užsakymą. Tai yra neteisinga – kompanija turi rūpintis, kad žmonės gautų pakankamai darbo ir galimybių užsidirbti.“

Taip pat kurjeriai reikalauja sutartimi nustatyti minimalų bazinį 3,5 eurų tarifą. Šiuo metu bazinis tarifas siekia 3 eurus už vieną pristatymą, o vasarą jis buvo sumažintas net iki 2,8 euro. Šiuo metu „Bolt“ su kurjeriais nepasirašo nei darbo, nei paslaugų sutarties, dėl to gali vienašališkai keisti įkainius. Kurjeriai toliau reikalauja ir galimybės patiems pasirinkti darbo apmokėjimo galimybes: dirbti pagal įkainį už vieną užsakymą arba gauti stabilų valandinį atlygį. Paskutiniuoju, ketvirtuoju punktu reikalaujama, kad įmonė kompensuotų patiriamas transporto gedimų ir eksploatavimo išlaidas, pvz., žiemines padangas dviratininkams.

Tai ne pirmas kartas, kai šios įmonės kurjeriai kenčia dėl įmonės sprendimų. Šią liepą „Bolt Food“ kurjeriai buvo paskelbę streiką dėl vienšališkai ir staiga sumažintų pristatymo įkainių. Tą kartą streike dalyvavo 80-100 kurjerių, kurie atsijungė nuo platformos ir nepriiminėjo užsakymus per pietus, nuo 11 iki 15 valandos. Į protestą Katedros aikštėje susirinko apie 20 nepatenkintų kurjerių

Anot naujai įkurtos „Kurjerių asociacijos“ atstovo Vuk Vukotic, peticiją pasirašė daugiau nei pusė visų „Bolt Food“ kurjerių Vilniuje: „Nors įmonė oficialiai neatskleidžia, kiek pas juos dirba žmonių, bet, sprendžiant pagal aktyvumą kurjerių „Telegram“ kanale, Vilniuje aktyviai dirba apie 400 „Bolt Food“ kurjerių, o dar keli šimtai padirba kelias valandas per savaitę. Taigi, ši peticija išreiškia daugumos aktyviai dirbančių kurjerių interesus – turėti saugias darbo sąlygas ir stabilų uždarbį. Neturime abejonių, kad reikalavimus palaiko ir tie kurjeriai, kurių ši žinia dar nespėjo pasiekti.“

Vukotic teigia, kad įmonės atsakymo lauks iki šios savaitės galo: „Direktoriui išsiuntėme laišką ir pasiūlėme susitikti ir aptarti, kaip būtų galima įgyvendinti mūsų iškeltus reikalavimus ir spręsti kitas kurjeriams aktualias problemas. Tikimės, kad įmonė elgsis geranoriškai ir sieks bendradarbiavimo. Jei „Bolt Food“ nereaguos, esame pasiruošę imtis ir kitų veiksmų: rengsime protesto akcijas ir organizuosime streiką. Turime suprasti, kad kurjeriai yra pavargę nuo nestabilumo ir nori sulaukti tinkamo jų darbo įvertinimo – ypač šiuo, visiems sunkiu pandemijos ir karantino laikotarpiu. Neabejoju, kad to tikisi ne tik „Bolt Food“, bet ir kitų „platforminių” įmonių darbuotojai. Tam ir sukūrėme „Kurjerių asociaciją”, kad galėtume pradėti pokyčius ir kartu siektume deramos pagarbos ir įvertinimo.“

Ši peticija – pirmasis Lietuvoje toks kolektyvinis darbuotojų kreipimasis sparčiai augančiame „greitųjų paslaugų” sektoriuje (angl. gig-economy). Pastaraisiais metais pasaulyje vis dažniau girdisi reikalavimai pripažinti kurjerius ir pavežėjus pilnateisiais darbuotojais – suteikti socialines garantijas ir užtikrinti stabilias pajamas, draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kompensuoti darbo išlaidas, suteikti apmokamas atostogas. Šį kovą Suomijos Darbo taryba nusprendė, kad maisto pristatymo paslaugas teikiantys kurjeriai, įdarbinti pagal individualią veiklą, turi būti pripažinti darbuotojais. Tokį pati sprendimą priėmė ir ir Ispanijos Aukščiausiasis Teismas rugsėjo mėnesį. O gegužę Belgijos Konstitucinis Teismas įpareigojo įmones mokėti socialines įmokas už per programėles paslaugas teikiančius žmones. Lietuvoje spalį buvo įregistruotas Civilinio kodekso įstatymo papildymo projektas, kuris įpareigotų kompanijas raštu sudaryti paslaugų sutartis ir sutarti paslaugų kainą, jos teikimo, apmokėjimo tvarką ir terminus.