Darbuotojai buvo teisūs: prisimenant statybininkų iš Turkijos streiką Kaune

Prieš metus, sausio 11 d. Kaune virš šimto žmonių susirinko išreikšti solidarumo su Kauno stadioną stačiusiais ir atlyginimų negavusiais darbuotojais iš Turkijos. Protestas prasidėjo prie „S. Dariaus ir S. Girėno“ stadiono, kur vienas iš darbuotojų perskaitė kalbą, padėkojo už žmonių paramą Lietuvoje. Minia pajudėjo link savivaldybės, kur buvo pareikalauti miesto mero ir jo administracijos atsakomybės bei išsiųstas palaikymas streikuojantiems kolegoms Alžyre, kur ta pati kompanija „Kayi construction” atsisakė mokėti atlyginimus.

Praėjo jau metai, o darbuotojams iki šiol nėra išmokėti jų atlyginimai už jų darbą. Šiandien tik galime patvirtinti tai, ką nuo pat pradžių kartojome: darbininkai buvo teisūs – kompanijos, o taip pat ir Kauno savivaldybės atstovai, apgaulingai tvirtino žiniasklaidai, kad šį konfliktą galima išspręsti Turkijoje. Vos tik grįžę namo, darbuotojai padavė ieškinius į teismą, bet per šiuos metus neįvyko nei vienas teismo posėdis. Darbininkai jau nebeturi vilties atgauti savo pinigų. Nuo pat pradžios jie žinojo, kad vienintelė viltis susigrąžinti bent dalį pinigų, tai sulaukti paramos ir palaikymo iš Kauno savivaldybės ar Lietuvos valstybės institucijų. Dėl to šie ir atsisakė vykti atgal į Turkiją ir nusprendė kovoti už savo teises čia, Lietuvoje.

Tačiau Kauno savivaldybės elgesys pribloškė net ir daug ką mačiusius. Miesto meras taip ir nesusitiko su badaujančiais žmonėmis, nors turkų kompanijai laimėjus viešajį konkursą, Matijošaitis žiniasklaidai tvirtino, kad pats „asmeniškai prižiūrės statybų eigą”. Iki šiol pyktis kyla prisiminimus savivaldybės biurokratiškus atsakymus į mūsų prašymus susitikti ir išgirsti pasiūlymus, kaip galima greičiau išspręsti šią situaciją, kad žmonės atgautų bent dalį pinigų ir galėtų grįžti pas savo šeimas. Atsakymas visą laiką būdavo tas pats: „susisiekite su mūsų viešųjų ryšių patarėju”.

Kaip galima siūlyti badaujantiems žmonės susitikti su savivaldybės reklamos skyriaus patarėju??? Per dvi savaites, miesto meras taip ir nerado kelių minučių išklausyti darbuotojų – net ir neturint galimybių išmokėti pinigų iš savivaldybės biudžeto, paprasčiausias dėmesys ir atsiprašymas būtų parodęs pagarbą ir užuojautą.

Kompanijos atstovų elgesys buvo šlykštus, bet stebino mažiau – šie, naudodamiesi Lietuvos teisinėmis spragomis, kratėsi bet kokios atsakomybės ir kartojo, kad, esą, darbuotojai ne taip supranta situaciją ir turėtų vykti į Turkiją ir ten reikšti pretenzijas. Deja, bet iki šiol užsienio įmonių filialų steigimo ir teisinės atsakomybės įstatymai leidžia vengti darbdavių atskaitingumo savo darbuotojams ir Lietuvos valstybės institucijoms. Iki šiol viešųjų pirkimų įstatymai nėra pakeisti taip, kad mūsų visų pinigai būtų mokami tik toms kompanijoms, kurios gerbia darbuotojų teises.

Kaip dirbančiųjų organizacija, mes kovojome ir toliau kovosime už visų darbuotojų lygias teises – darbuotojų tarpusavio kiršinimas dėl tautybės ar pilietybės visada pasitarnauja verslui, kuris gali išnaudoti ir engti vieną grupę, tuo pačiu „žemindamas” kartelę visiems kitiems. Norime to ar nenorime, bet turime pripažinti, kad darbuotojų iš užsienio bus vis daugiau. Profesinės sąjungos turėtų aktyviai reikalauti, kad atsirastų tinkami įstatymai ir jų kontrolė, užsiimti atvejų viešinimu ir užsienio darbuotojų organizavimu. Turime nepaliaujamai kartoti, kad solidarumas buvo ir bus dirbančiųjų pagrindinis ginklas prieš išnaudojimą.

Prieš metus užgimusi draugystė iki šiol teikia džiaugsmą – nors atlyginimų žmonės taip ir neatgavo, bet jie jautėsi išvažiuojantys pakelta galva ir suradę bendražygių. Prisimindami praeitų metų įvykių ir pirmojo 2021 m. įrašo proga norime visiems ir visoms palinkėti daugiau bendražygių, solidarumo ir sėkmės kovojant už mūsų visų teises bei geresnį gyvenimą!