Klausiame darbuotojų: Ką manote apie suminės darbo laiko apskaitos ribojimą?

Rosa, picų kepėja - viršvalandžiai nuplaukia susirgus

Būna vieną mėnesį tenka dirbti +40 valandų viršvalandžių, o kitą mėnesį 20 val. mažiau negu pilnas etatas, nes, pvz susergu. Tai suminėje trijų mėnesių apskaitoje išeina, kad negaunu jokių viršvalandžių. Tai gaunasi, jei vieną mėnesį pradirbau daug viršvalandžių ir sekantį mėnesį praleidžiu darbo dienų, nuplaukia viršvalandžiai.

Božena, picų kepėja - maitinimo sektoriuje turėtų būti taikoma 1 mėn. apskaita

Pagrindinis gal minusas taikant 3 mėn. suminį skaičiavimą, kad gali vieną mėnesį labai daug dirbti, bet kitą mėn labai mažai, finansiškai gaunas panašiai, bet nėra stabilumo. Darbas po 8 val. stabiliu grafiku, manyčiau, maitinimo sektoriuje būtų sunkiai pritaikomas.

Man tai visada šitas klausimas kildavo dirbant maitinime. Bet tarkime, maitinime pamainos vyksta 12val.+ per dieną ir slenkančiu grafiku (kas šiaip tikrai patogu būnant vyresnio kurso studentui). Būčiau už tai, kad suminė darbo apskaita būtų skaičiuojama už mėnesį, o ne 3 mėn. Kai dirbau fabrike, tai buvo irgi slenkantis grafikas su naktinėmis ir dieninėmis pamainomis. Bet jie netaikydavo to 3 mėn skaičiavimo, o jei gaudavai viršvalandžių, tai tą mėnesį ir išmokėdavo. Ar šios praktikos negalima būtų maitinimo sektoriuje pritaikyti?

Pagal pirminę idėją, suminis darbo laiko režimas turėtų būti taikomas tik tose įmonėse, kurios negali sustabdyti darbo dėl gamybinio būtinumo (pvz., įkaitusios krosnys), tačiau toks darbo laiko modelis Lietuvoje egzistuoja didžiojoje daugumoje maitinimo įstaigų bei prekybos centrų. Logika čia paprasta - taip yra pigiau ir lengviau organizuoti darbą.

Didžioji dauguma apklaustųjų atsiliepė teigiamai apie siūlomus suminės darbo laiko apskaitos ribojimus. Nors įstatyme numatyta konsultavimo procedūra įvedant suminę darbo laiko apskaitą, tačiau nieko panašaus darbo vietose nevyksta - visur nustatyti maksimalūs trijų mėnesių laikotarpiai. Pastebima, kad nepaisant ilgų darbo valandų, galinčių siekti net 12 val. per dieną, darbdaviai nemoka viršvalandžių, o sumažina mėnesio darbo valandas prieš pasibaigiant ataskaitiniam periodui.

Nijolė, prekybos centro kasininkė: suminė darbo laiko apskaita turėtų būti taikoma tik gamyklose

Su vyresniu amžiumi aš pradėjau norėti laisvų sekmadienių, o su kolegėmis neseniai kalbėjome, kad ir 8 val. diena būtų geriau - nors dirbu savitarnoje ir atrodo, kad to darbo nėra tiek daug, bet vis tiek 12 val. išdirbti yra sunku. O šiuo metu visos mano pamainos yra po 12 val. Tai tikrai pritarčiau įvesti ribojimus suminei darbo laiko apskaitai - ši darbo laiko forma turėtų būti taikoma tik gamyklose, kur reikia nepertraukiamo darbo, o ne prekybos centruose ar kebabinėse.

Renata, prekybos centro vyr. kasininkė - jeigu reiktų dirbti 8 val., tai neliktų 4 laisvų dienų

Man kol kas darbas po 12 val. dienoje yra patrauklesnis, nes taip gaunu 4 laisvas dienas. Jeigu reiktų dirbti po 8 val., tai iš tų keturių laisvų dienų nieko neliktų. Nors sutinku, kad darbas po 12 val. alina sveikatą ir dėl to geriau būtų dirbti po 8 val.

O dėl sekmadienių tai sutinku, kad nėra prasmės laikyti parduotuvių darbuotojų, kai praktiškai nėra klientų. Galbūt parduotuvės galėtų iki trijų ar daugiausiai iki šešių, bet po to jau tikrai, bent jau tokioje kaip mūsų parduotuvėje, laikyti žmonių.

Salės darbuotoja ir kasininkė, parduotuvė Aibė

Labai sveikinčiau tokias įstatymų pataisas. Pas mus viršvalandžiai niekada nėra mokami - jeigu apskaitinio laikotarpio pabaigoje susidaro daugiau valandų nei pagal normas, tai tiesiog mums skiria laisvas dienas ir vietoj dviejų darbuotojų parduotuvėje, palieka dirbti vieną. Aišku, už padidėjusį krūvį niekas papildomai nemoka - visą grafiką sutvarko taip, kad gautųsi minimumas.