Ko gali tikėtis „Barboros“ darbuotojai?

Jurgis Valiukevičius išvardina, kokių pokyčių atnešė jau 5 metus darbdavį nuo darbuotojų ginanti „Maximos“ profsąjunga ir ką tai reiškia „Barborbos“ kurjeriams.

G1PS

Jurgis Valiukevičius

2/13/20244 min read

Praėjusią savaitę buvo paviešinta „Barboros“ kurjerių istorija. Įmonės darbuotojai pasakoja apie ne itin džiuginančią darbo realybę ir vadovų elgesį. Savo ruožtu, įmonės vadovai tvirtina, kad tai tik vieno kurjerio keliamas nepasitenkinimas.

Net jeigu tai būtų tiesa, to „vieno“ kurjerio iniciatyva paskatino įdomius pokyčius įmonėje. Daugiau nei 11 metų veikianti bendrovė kol kas neturėjo profesinės sąjungos. Ir štai, vos tik Klaipėdos kurjeriai suorganizavo kreipimąsi dėl nesuteikiamų pietų pertraukų ir sumažėjusių atlyginimų, po kelių dienų „Barboros“ administracija išplatino pranešimą, kad įmonėje įkurta profesinė sąjunga!

Šios profesinės sąjungos pirmininke išrinkta „Barboros“ personalo vadovė ir organizacija įregistruota „Maximos“ būstinėje. Kaip pabrėžiama plakatuose – narystė šioje organizacijoje nieko nekainuoja.

„Barboros“ darbuotojai stebisi – anksčiau niekados nesame girdėję apie profesines sąjungas, o dabar vadovai atvyksta iš Vilniaus, ragina jungtis į profesinę sąjungą, žada suteikti lankstesnes darbo sąlygas, papildomų naudų darbuotojams, poilsio salių atnaujinimą ir pasirašyti kolektyvinę sutartį.

Profesinė sąjunga – tai darbuotojų interesus ginanti organizacija. Taip būna paprastose įmonėse. Bet kiekvienas doras lietuvis žino, kad „Vilniaus prekyba“ – nepaprastas verslo subjektas.

Be didelių saliutų, trečia pagal įstatytinį kapitalo dydį Lietuvos įmonė 2019 m. įregistravo ir pasirašė kolektyvinę sutartį. Tai būtų reikšmingiausias šių laikų Lietuvos profsąjungų istorijos įvykis. Tačiau niekas apie tai neskelbė ir per daug nesigyrė. Gal praleidome puikią progą pasireklamuoti?

Kadangi 2024-ųjų sausį suėjo penkeri metai nuo „Maximos“ kolektyvinės sutarties pasirašymo ir kadangi ji automatiškai prasitęsė dar penkių metų laikotarpiui, pabandysiu glaustai pristatyti, kokių didingų pasiekimų „Maximos“ profesinė sąjunga iškovojo savo darbuotojams. Taip pat kokių „pagerinimų“ gali tikėtis „Barboros“ darbuotojai iš jų administracijos iniciatyva kuriamos profesinės sąjungos.

Pradėkime nuo darbo laiko. „Maximos“ kolektyvinėje sutartyje įprasta 180 viršvalandžių per metus riba pakelta iki 260 valandų. Viršvalandžiai yra skiriami padalinio vadovo nurodymu, o darbuotojas negali jų atsisakyti. Tačiau jeigu nutinka taip, kad dėl darbo krūvio dirbate ilgiau nei jūsų pamainos laikas (kaip pasakoja „Barboros“ kurjeriai), tai šis laikas neskaitomas viršvalandžiais.

„Darbuotojų darbas, be tiesioginio vadovo raštiško nurodymo ar leidimo dirbamas ne darbo grafikuose nustatytu laiku, nelaikomas viršvalandiniu, <...> ,už jį neapmokama bei kitaip nekompensuojama.“ Kitais žodžiais – viršvalandžiai fiksuojami ne pagal faktą, o pagal vadovo norą.

Darbo grafikų skelbimas taip pat „patobulintas“. Pagal darbo kodeksą, darbo grafikai turi būti skelbiami prieš dvi savaites iki jų įsigaliojimo, o „Maximos“ kolektyvinėje sutarta dėl trumpesnio, vienos savaitės termino.

Tačiau net ir šio vienos savaitės termino, esant reikalui, vadovai gali nepaisyti. Jeigu jūsų kolegė suserga ir jums tenka ją pavaduoti, pagal darbo kodeksą, už iš anksto grafike nenumatytą darbą darbdaviui tektų mokėti dvigubai. Šios garantijos „Maximos“ profesinė sąjunga didvyriškai atsisakė: esant reikalui, vadovai gali keisti jūsų grafiką supažindintiant jus pasirašytinai ir taip išvengiant papildomo apmokėjimo už iš anksto nesuplanuotą darbą.

Iš kitos pusės, darbo santykių lankstumas baigiasi ties ta riba, kur darbdaviui jis neteikia naudos. Išeinantiems vaiko priežiūros atostogų darbuotojams, darbo kodeksas numato, kad prašymą reikia pateikti prieš dvi savaites. „Maximos“ profesinė sąjunga sutarė, kad darbuotojams tokį prašymą reiktų pateikti prieš tris mėnesius.

Profsąjungos nėra tik apie pinigus, bet ir apie įmonės demokratiškumą – ar darbuotojai gali dalyvauti jų darbo sąlygas keičiančiuose sprendimuose? Ar jie gali reikalauti atlyginimų kėlimo pagal įmonės veiklos rodiklius? Ar darbuotojai jaučiasi galintys išsakyti savo nusiskundimus ir žinoti, kad už tai jie nesusilauks „specialaus dėmesio“?

Papildomų premijų skyrimas, atlyginimų sistemos keitimas, darbo tvarkos taisyklių nustatymas, darbų saugos komiteto nuostatai – visus šiuos svarbiausius kolektyvinės sutarties aspektus darbuotojams „Maximos“ profesinė sąjunga atidavusi vienašališkai darbdavio jurisdikcijai. Negana to, profsąjunga yra įsipareigojusi į bet kokį įmonės vadovų raštą atsakyti per tris darbo dienas, o įmonės vadovai į profesinės sąjungos klausimus privalo atsakyti per tris savaites, o jeigu klausimas pasirodo sudėtingesnis – per penkias savaites.

Nuo 2017 m. galiojančiame naujame darbo kodekse buvo panaikintos visiškos materialinės atsakomybės sutartys – tik tais atvejais, kai įrodoma, kad žala įmonei padaryta tyčia, darbdavys gali teismo keliu reikalauti darbuotoją atlyginti visą patirtą nuostolį. „Maximos“ kolektyvinėje sutartyje yra išplėsti atvejai, kai darbdavys gali prašyti darbuotojo atlyginti visą žalą: kai nuostoliai padaromi dėl didelio neatsargumo, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo arba veikla turi administracinio nusižengimo pobūdžio.

Bet nėra viskas taip blogai! „Maximos“ profesinė sąjunga iškovojo nemenkas premijas už ilgametį darbą įmonėję. Įsivaizduokit, kad dirbate 10 metų „Maximos“ kasoje. Suėjus šiam jubiliejui, jus pasikviečia vadovai ir išdidžiai pasako: už jūsų indėlį ir ilgametį darbą įmonei, mes norime skirti jums premiją! Valio. Jūs galvote – gal gausiu papildomą atlyginimą? O gal nuo šiol prie tarifinio atlyginimo pridės papildoma premija už kiekvieną valandą?

Jums išdidžiai įteikiamas vokas, kuriame jūs randate… 50 eurų! Už kitus penkis metus, jūs gausite po papildomą 50 eurų. Jeigu atidirbsite 30 metų, jūsų premija sieks net visus 250 eurų – neregėtas verslo dosnumas! Tiesa, darbuotojams yra numatytos ir kitos socialinės garantijos – gimus vaikui, mirus artimąjam, susituokus, susižeidus ar netekus nedarbingumo. Tai yra vienintelės vietos, kuriose kolektyvinė sutartis numato papildomas socialines garantijas darbuotojams.

Ar šios papildomos vienkartinės išmokos išbalansuoja anksčiau aprašytus darbuotojų sąlygų pabloginimus? Kiek daug įmonė sutaupo nemokėdama už pavadavimą, galėdama išnaudoti esamus darbuotojus, o ne kelti atlyginimus siekiant pritraukti papildomas darbo rankas? Ir kiek įmonė išlošia galėdama reklamuotis, kad ji yra socialiai atsakinga?

2020 m. „Maximos“ pelnas po mokesčių siekė 219 mln., 2021 m. – 84 mln., ir 2022 m. 89 mln. eurų. Tai yra neįtikėtini pelnai, kurie pasiekiami tūkstančių „Maximos“ ir „Vilniaus Prekybos“ įmonių grupės darbuotojų darbu.

Palyginimui – praėjusiais metais streikavusių mokytojų reikalavimams įvykdyti dėl atlyginimo kėlimo, anot Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, reikėjo surasti 138 mln. eurų. O tai, anot ministerijos atstovų, buvo akiplėšiškai didelė suma, kurios valstybė negali panešti. Galima retoriškai klausti, kam čia to viešojo švietimo – juk „Maxima“ įkurusi „Lietuvos Maximalistų“ akademiją!

Pabaigoje norėčiau ne ironiškai palinkėti „Barboros“ surinkėjoms ir kurjeriams siekti kolektyvinės sutarties ir burti savo profesinę sąjungą, kuri iš tikrųjų atstovautų jų teises ir interesus. O tai galima pasiekti tik patiems patikint savo jėgomis – jeigu vos vieno kurjerio užtenka, kad įmonė taip išsigąstų, tai ką galėtų padaryti jūsų dauguma?