Per penkioliką nuostolingų metų – pirmasis „Uber“ pelnas?

Šių metų vasario 8 d. „Uber“ išplatino pranešimą, kad 2023 m. paskutinį ketvirtį įmonė pirmą kartą istorijoje uždirbo pelną. Tačiau kritikai neskuba pripažinti šios informacijos ir teigia, kad pelnas pasiektas tik buhalterinių fokusų dėka, kurie dirbtinai padidino investicinį turtą.

Tarp 2014-2022 m. „Uber“ patyrė 31 mlrd. dolerių nuostolių. Startuolių rinkoje ši įmonė užėmė pačią pirmą vietą pagal nuostolius. Tačiau 2023-ieji, anot „Uber“ atstovų, buvo permainų metas: jiems pavyko ženkliai sumažinti išlaidas ir padidinti pajamas. Šis pajamų ir išlaidų išbalansavimas pasiektas didinat vežėjų komisinius mokesčius ir didinant paslaugų kainą.

Kad pavežėjams buvo sumažinti atlyginimai niekas neabejoja. Dar 2022 m. „Uber“ padidino komisinį mokestį pavežėjams nuo 19% iki 28%, šiandien daugiau nei ketvirtadalis žmogaus uždirbtų pinigų keliauja atgal įmonei. Tačiau vien komisinio mokesčio didinimo neužtenka, o augantys pragyvenimo kaštai ir mažėjantys atlyginimai skatina augantį darbuotojų nepasitenkinimą, protestus ir streikus.

Anot JAV ekonomisto Hubert Horan, kuris tiria platforminių įmonių veiklą, „Uber“ paskelbtos džiugios naujienos investuotojams gali būti ne visai tikros. Anot jo, metų gale excel’io lentelėje matomas teigiamas skaičius nebūtinai atsirado dėl padidinto komisinio mokesčio.

Anot Uber, 2023 m. didelė dalis įmonės pelno atėjo iš Kinijos platforminės įmonės „Didi“ akcijų paketo. Šios įmonės akcijų paketą pati „Uber“ įvertino 773 mil. JAV dolerių. Tačiau H. Horan pastebi, kad joks nepriklausomos šaltinis nėra patikrinęs „Didi“ įmonės akcijų vertės. Kitais žodžiais, „Uber“ galėjo dirbtinai pakelti šių akcijų vertę tam, kad savo investuotojams pristatytų pelningą metinę veiklą.

H. Horan pateiktas „Uber“ akcijų paketų vertės įvertinimas dar įdomiau skamba žurnalisto ir rašytojo Cory Doctorow tinklaraštyje, kuriame jis rašo, kad „Uber“ (C. Doctorow vadinami „melagystės virtuozai“) bandė „vykdyti verslą [Kinijoje] ir tai buvo tokia katastrofa, kad jiems teko bėgti iš šalies, parduodant savo verslą žlungančiam vietiniam konkurentui mainais į jo žlungančio verslo akcijas. Suprantama, kad nėra rinkos prekiauti šiomis akcijomis, o tai reiškia, kad joms galima priskirti bet kokią vertę. Taigi tą vieną ketvirtį „Uber“ tiesiog prisiskaičiavo, kad akcijų vertė išaugo, ir voila, pelnas!“

Nepriklausomai nuo to, ar bendrovė šiuo metu yra pelninga ar ne, jos kelias į tvarų pelną, kuris pateisintų 67 mlrd. dolerių vertinimą JAV akcijų rinkose, nėra visiškai aiškus. Horanas mano, kad finansų rinkos neteisingai vertina platformą, klaidingai manydamos, kad ji iš esmės skiriasi nuo daugybės „pasakojimais paremtų startuolių“, kurių vertė nuo 2021 m. prasidėjusio technologijų nuosmukio krito arba buvo visiškai likviduota.

Nepaisant nuostolingos veiklos, Uber vadovai kraunasi solidžius turtus dėl finansinių investuotojų rodomo pasitikėjimo. Vasario 29 d. Financial Times pranešė, kad generalinis direktorius Dara Khosrowshahi 90 dienų išlaikė bendrovės rinkos kapitalizaciją didesnę nei 120 mlrd. dolerių, o to pakanka, kad būtų galima skirti specialią premiją, leidžiančią jam nusipirkti 136 mln. eurų vertės bendrovės akcijų. Laikraštis rašo, kad pasinaudoti akcijų pasirinkimo galimybe D. Khosrowshahi kainuos 59 mln. Dolerių, o tai reiškia, kad jam vis tiek liks „kuklūs“ 77 mln. dolerių. Ir tai prieš metinį atlyginimą.

Tad tokia ta laisvė dirbti ir uždirbti… dar kelias jachtas savo bosui.

Pranešimas parengtas pagal gigeconomyproject.com informaciją