Ar platforminio darbo direktyva naudinga kurjeriams?

Atkreipiame dėmesį, kad platforminės įmonės bando jus suklaidinti ir išgąsdinti nepagrįstais teiginiais. Siūloma ES direktyva nedraudžia individualios veiklos ar laisvo darbo grafiko. Ši direktyva kelia platforminių įmonių ir jų lobistų nepasitenkinimą dėl to, kad ji apriboja jų galimybes taikyti darbo santykiams būdingus darbuotojų kontroliavimo ir darbo vertinimo bruožus.

Šiuo metu direktyvoje siūlomas modelis, kad darbo santykiais būtų pripažinti tik tie atvejai, kai egzistuoja du iš penkių kriterijų:

• nustatytos maksimalios uždarbio ribos;

• Kontroliuojamas darbo įvertinimas, pagal tai skiriamos premijos ar minusai;

• Kontroliuojamas užduočių paskirstymas (pvz. negalite laisvai atšaukti užsakymo);

• Kontroliuojamos darbo sąlygos, kaip pvz., darbo valandų pasirinkimas;

• Kontroliuojamas būdas kaip atliekate darbą, (pvz., kaip esate apsirengę, kaip bendraujate su klientu)

Taigi, platformos, kurios norės išlaikyti individualius santykius, turės MAŽIAU galimybių kontroliuoti jūsų darbą, įvesti premijavimo sistemas, nurodyti kaip turite dirbti.

Ką paveiks ir kokią naudą direktyva suteiks platforminiams darbuotojams?

Pagal Europos sąjungos komisijos skaičiavimus, per platformas dirba apie 28 milijonai žmonių Europoje. Skaičiuojama, kad iš jų apie 5,5 milijonų yra klaidingai klasifikuojami, t.y. nors jų santykiai grįsti darbo pagrindais, bet jie laikomi kaip „individualininkai“ (dirbantys pagal individualią veiklą). Jeigu dabartinė direktyva bus patvirtinta, visi platforminiai darbuotojai, profesinės sąjungos ir valstybinės institucijos turės teisę kreiptis į teismą dėl jų darbo santykių pripažinimo, o platforminėms įmonėms teks pareiga įrodyti, kad jų santykiai iš tikrųjų grįsti individualia veikla. Šiuo metu norint įrodyti, kad jūsų statusas yra klaidingas, pareiga įrodyti tektų jums patiems, t.y. bylinėtis prieš įmonę reikėtų už savo lėšas.

Bendri standartai taikomi Europos sąjungos mastu ypač reikalingi, nes kai kurios įmonės išnaudoja valstybių teisines spragas, nemoka mokesčių valstybėms ir darbuotojams. Tai sukuria nesąžiningą konkurenciją tarp įmonių ir blogina darbo rinkos standartus.

Nors platformos teigia, kad jų verslas grįstas „partneryste“, nesunku pastebėti, kad jos turi didesnę galią nuspręsti kaip vykdomas darbas, kiek už jį mokama. Vienas iš pagrindinių ES direktyvos tikslų – suteikti platformoms daugiau skaidrumo ir atskaitingumo partneriams. Platformos būtų įpareigotos atskleisti kurjeriams kaip veikia jų algoritmai kurie įtakoja užsakymų skaičių. Taip pat jos turėtų informuoti valstybines institucijas ar profesines sąjungas apie įdarbintų žmonių skaičių. Paskyrų užblokavimą galėtų atlikti tik žmogus, o ne automatizuotos sistemos.

Ši direktyva siekia suteikti skaidrumo ir daugiau galimybių silpnesniajai šaliai apginti savo teises, kai platformos elgiasi nesąžiningai. Kurjerių asociacija kreipsis į Lietuvos ES parlamentarus bei prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami nepasiduoti platforminių įmonių lobistams ir balsuoti UŽ direktyvą.

Siūlome daugiau pasidomėti apie ES platforminio darbo direktyvą