Roko Keršio komentaras apie užimtumo įstatymo projektą

Kuo svarbus užimtumo įstatymo projektas, siūlantis didesnes baudas už nelegalų įdarbinimą? Kaip pakeisti situaciją, kurioje skolų slegiami darbuotojai renkasi neoficialius darbo santykius kaip vienintelę galimybę išgyventi? Komentuoja G1PS narys Rokas Keršys, kaip projektų vadovas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje konsultavęs užimtumo įstatymo projektą.

G1PS

Rokas Keršys

9/29/20234 min read

Užimtumo įstatymo projektas nusipelnė darbuotojų ir profsąjungų palaikymo. Baudos už nelegalų darbą Lietuvoje lig šiol yra vienos mažiausių Europoje, fiksuoto dydžio ir nekoreguotos itin ilgą laiką. Didelius neformalaus darbo mastus ir nuolaidžiavimą nelegaliai samdantiems verslams galima suprasti besivystančiose ekonomikose, ten toks darbas leidžia žmonėms pragyventi kai nėra suteikiama pakankamai institucinės paramos ir užpildo rinkos spragas. Savo laukinį augimo laikotarpį, kai buvo toleruojamos neformalaus darbo praktikos, jau turėjome pirmais dvejais nepriklausomybės dešimtmečiais. Tačiau dabar, Lietuvai stengiantis įsitvirtinti kaip „aukštų pajamų šaliai“, būtina užtikrinti sveikus darbo rinkos santykius , o to padaryti neįmanoma karaliaujant šešėliui.

Deja, 2022 m. duomenimis Lietuva kyla dešimtuke didžiausių šešėlinių rinkų Europoje (LT – 22,1 proc., EU – 17,3 proc.), vien per 2021 šis rodiklis išaugo beveik 3 proc. Du trečdaliai (68 proc.) bedarbio statusą turinčių žmonių yra dirbę neformaliai. Pagrindinė neformalaus darbo priežastis – didesnės potencialios pajamos, nes nuo darbo užmokesčio neatskaitomi mokesčiai, taip pat nevykdomi skolų išieškojimai. Darbdaviams taip pat galima nepaisyti darbo kodekso, jiems mažėja administraciniai kaštai, mokama mažiau mokesčių, nereikia rūpintis darbuotojo saugumu, draudimu ir t.t. Pagal mokesčių ir BVP santykį 2021 m. Lietuva užėmė 26 vietą iš 38 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Tai reiškia, kad nepaisant santykinai aukštų mokesčių, realybėje į biudžetą surenkama suma yra itin maža, ir prie to prisideda didelė šešėlinė rinka. Turint omenyje veik neegzistuojančius korporacijų, pelno ar kitus progresyvius mokesčius, šešėlinė rinka mokestinę naštą daugiausiai perkelia legaliai dirbantiems asmenims, mitinei „viduriniajai klasei“. Tad nelegalų darbą užkardyti svarbu tam, kad apsaugotume ir formaliai ir neformaliai dirbančius žmones, užkirstume kelią neoliberaliai privatizacijos spiralei žemyn. Tačiau einant į kovą su šešėliu būtina turėti omenyje kieno kaina tai darysime – ar dėl taisyklių trūkumo labiausiai pasipelniusių verslų, ar labiausiai nukentėjusių darbuotojų?

Vienas UĮ projekto aspektas, kuriam bene aršiausiai priešinasi darbdavių atstovai, yra apyvartai proporcingas baudų skaičiavimas, kuris pakeistų fiksuoto dydžio baudą ir padėtų užtikrinti, kad visiems darbdaviams skaudėtų tiek pat, nepaisant jų kapitalo. Palikus žemas fiksuotas baudas, didesnės apyvartos kompanijos iš esmės liktų nebaudžiamos, o jas pakėlus, neadekvačiai smarkiai būtų baudžiami maži ir vidutiniai verslai. Reikia prisiminti, jog darbinti nelegaliai yra aktyvus, kenkėjiškas darbdavio sprendimas. Vertinant tokio sprendimo naudas ir kaštus būtina užtikrinti, kad visiems darbdaviams nepaisant jų dydžio nelegalaus darbo kaštai būtų vienodai skaudūs.

Kitas siūlomas būdas, kaip kardyti nelegalų darbą per darbdavius – viešinti nusižengusių įmonių sąrašą. Tai atbaido darbdavius nuo nelegalaus darbinimo praktikų, nes rizikuojama ne tik trumpalaikiais finansiniais kaštais, bet ir ilgalaike reputacine žala. Darbuotojai taip pat galės lengviau atpažinti pelną virš darbuotojų teisių keliančius darbdavius ir jų privengti. Tokie sąrašai yra seniausiai viešinami veik visose išsivysčiusiose ekonomikose, metas ir mums sekti šitu pavyzdžiu. Stipriai palaikau ir Ingos Ruginienės siūlymus plėsti viešinamą informaciją, įtraukiant ir istorinius darbo teisės pažeidimus, nesumokėtas algas ir t.t. Tai įgalina ne tik padoraus darbo ieškančius darbuotojus, bet ir už geresnes sąlygas kovojančias profsąjungas bei labiau informuotą darbo politiką ateityje.

Nors verslai iš nelegalaus darbo pasipelno daugiausiai, neformalios rinkos kardymas artimuoju laikotarpiu gali neigiamai paveikti ir darbuotojus. Valstybės duomenų agentūros surinktais duomenimis beveik 7 iš 10 skolininkų, kurių bylos perduotos antstoliams (tokių Lietuvoje apie 200 tūkst.) formaliai nedirba. Viena to priežasčių – didesni administraciniai kaštai įdarbinant skolininką, nes kiekvieną mėnesį buhalterė turi atskaičiuoti ir siųsti antstoliui dalį uždarbio. Tai labai sumažina pajamas ir skolininkui ir darbdaviui. Todėl daugeliui skolininkų neformalus darbas yra bene vienintelis būdas įsidarbinti ir oriai uždirbti. Nepaisant to, problemos sprendimas nėra šešėlinės rinkos įgalinimas, o algų kėlimas ir priverstinio skolų išieškojimo reforma.

UĮ pakete siūlomi pokyčiai skolų išieškojimo tvarkai prisidės prie šešėlinės rinkos nukonkuravimo. Pirma, siūlomos mažesnės išskaitos iš darbo užmokesčio. Šiuo metu iš minimalios algos galima išskaičiuoti net 30 proc. turint daugiau nei vieną bylą, o tai reiškia, jog MMA uždirbančiam skolininkui lieka 15 Eur per dieną pragyvenimui. Būtent per dideli išskaitų tarifai yra dažniausiai minima priežastis, kodėl skolininkai vengia darbintis legaliai ir grąžinti skolas. Tokie tarifai kelia nedarbingumą, auginą šešėlį ir valstybės socialinius kaštus, kelia finansinį ir psichologinį stresą skolininkams, galų gale, mažina skolų išieškojimą. Projekto siūlymas yra mažinti tarifus beveik trigubai: iš MMA išskaičiuoti tik 10 proc. nepaisant bylų skaičiaus, iš pajamų tarp 1 ir 2 MMA išskaičiuoti 30 proc., ir tik iš pajamų, viršijančių 2 MMA – 50 proc. (šiuo metu 50 proc. galima išskaičiuoti iš pajamų, viršijančių 1 MMA). Antra, drastiškai didinama skolos riba nuo kurios išieškojimą galima nukreipti į paskutinį būstą (iš fiksuotų 4000 eur į indeksuotus 15 MMA). Taip pat pristatoma ir teisėkurinė naujovė – skolų atostogos grįžtantiems į darbo rinką skolininkams. Užimtumo tarnybos prašymu, tokiam skolininkui skolų išieškojimą būtų galima sustabdyti iki 12 mėn. per 5 metus, taip suteikiant laiko skolininkui susitaupyti lėšų, įsitvirtinti darbo rinkoje, derėtis dėl geresnių skolos gražinimo sąlygų ir ieškoti psichologinės bei finansinės pagalbos. Šie pakeitimai turėtų suteikti skolininkams daugiau paskatų grįžti į formalią darbo rinką ir ilgainiui spręsti savo finansines problemas, ir yra geras pavyzdys, kaip spręsti nelegalaus darbo problemą ne mušant lazda, o pasiūlant morką.