Seimas priėmė darbuotojams ir profsąjungoms naudingus Darbo kodekso pakeitimus
Šios pataisos įsigalios nuo lapkričio 1 d.
6/26/2026
Apžvelkime svarbiausias pataisas.
Nemažai jų aktualios KIEKVIENAM DARBUOTOJUI – atsiranda daugiau aiškumo dėl atlyginimo ir darbo sąlygų:
• Darbdaviui vėluojant sumokėti darbo užmokestį, bus taikomi 5 kartus didesni delspinigiai.
• Aiškiai įtvirtinama, kad prieš šventes sutrumpinus darbuotojui darbo laiką 1 valanda, už ją paliekamas darbuotojui darbo užmokestis. Jeigu įmonė negali sutrumpinti darbo laiko prieš šventinę dieną, už šią valandą privaloma mokėti 1,5 karto didesniu tarifu.
• Aiškiau nustatomi atsiskaitymo terminai nutraukiant darbo sutartį. Iki 1 VDU siekiančios išmokos turės būti sumokėtos paskutinę darbo dieną (arba, šalių susitarimu, per 10 darbo dienų), o sumos virš 1 VDU – tik šalių susitarimu ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius.
• Ilginama teisė į mamadienius ir tėvadienius. Papildomomis poilsio dienomis šeimos galės naudotis kol vaikui sukaks 14 metų (vietoje dabar galiojančios 12 metų ribos).
• Stiprinamos darbuotojų, auginančių vaikus, slaugančių artimuosius ar susiduriančių su sveikatos problemomis, teisės dirbti lankstesniu grafiku. Darbdavys galės atsisakyti tenkinti tokį prašymą tik tada, kai tam objektyviai kliudys darbo organizavimo ar gamybos ypatumai. Nebelieka galimybės atsisakymą grįsti vien argumentu, kad tai sukeltų papildomų sąnaudų – iš praktikos žinome, kad ši išimtis dažnai tapdavo pretekstu neleisti pasinaudoti savo teisėmis.
DARBUOTOJŲ KOLEKTYVAMS – stiprinami kolektyviniai darbo santykiai:
• Beveik 4 kartus didinamos baudos už kolektyvinių teisių pažeidimus. Darbo ginčų komisija, nustačiusi pažeidimą, galės skirti iki 10 MMA dydžio baudą. Tai reiškia, jog bauda galės siekti apie 11 530 eurų, vietoje iki šiol buvusių iki 3000 eurų – augs gana ženkliai. Tikimės, kad tokio dydžio sankcijos atgrasys darbdavius nuo trukdymo darbuotojams burtis į profesines sąjungas, vilkinimo kolektyvinėse derybose ir kitų kolektyvinių teisių pažeidimų.
• Apribojamos galimybės piktnaudžiauti teisminiais procesais siekiant vilkinti ir trukdyti darbuotojų streikui. Ginčai dėl streiko teisėtumo visose instancijose (įskaitant apeliaciją) turės būti išnagrinėti skubos tvarka – ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
• Dvigubai ilginama įspėjamojo streiko trukmė – nuo 2 iki 4 valandų. Tai reiškia, kad įspėjamasis streikas taps veiksmingesne spaudimo priemone derybose, suteikiančia darbuotojams daugiau galimybių paskatinti darbdavį ieškoti susitarimo dar prieš prasidedant neterminuotam streikui.
• Biudžetinėse įstaigose, savivaldybių ir valstybės valdomose įmonėse, kurios išlaikomos mokesčių mokėtojų lėšomis, į valdybas turės būti įtrauktas bent vienas darbuotojų išrinktas atstovas ar atstovė. Užsienio šalių praktika rodo, kad darbuotojų atstovų įtraukimas į valdybas ne tik prisideda prie geresnių darbo sąlygų, bet ir padeda užkirsti kelią piktnaudžiavimui viešosiomis lėšomis, išteklių švaistymui bei ekonomiškai ar socialiai nepagrįstiems sprendimams.
Iš esmės vertiname pokyčiu pozityviai, bet žinoma, galima buvo geriau. Pavyzdžiui, palyginus su kitomis ES šalimis, streikas vis dar išlieka gana sunkiai pasiekiama priemonė. Pamatysime iš praktikos, kiek bylinėjimosi laiko trumpinimas palengvins streiko organizavimą.
Šios Darbo kodekso pataisos įsigalios nuo lapkričio 1 d.
