Vyriausybės programoje – G1PS paruošti punktai

Kviečiam perskaityti jums aktualius punktus ir stebėti kiek šį kursą atitinka artėjančios kadencijos veiksmai.

Pradėkim nuo smagiausių dalykų. Programoje pagaliau pagaliau pagaliau randam tai, ko jau daugelį metų reikalauja G1PS – liberalizuojama streikų tvarka [134]! Nors kiek aptakiau, bet paminimas ir judėjimas link trumpesnės darbo savaitės [132]. Šių punktų įgyvendinimą stebėsim ypač atidžiai.

Matome taip pat ir konkrečius G1PS paruoštus pasiūlymus. Kelis metus mūsų teisėkūros komanda ruošė ir tobulino pasiūlymą spręsti žiaurią problemą: iki šiol smurtą artimoje aplinkoje patyrę asmenys (dažniausiai moterys), kitą dieną kaip niekur nieko turi pasirodyti darbe ir atlikti įprastus darbus. Mūsų pasiūlymas suteikti mokamas tikslines atostogas nukentėjusiems asmenims pasiekė programą [457].

Taip pat atliepta ir į mūsų pastabas dėl atsakomybės už trukdymą profesinių sąjungų veiklai – dabar už profsąjungų persekiojimą juridiniai asmenys neprisiima jokios atsakomybės, o pasekmių gali sulaukti tik fiziniai asmens. Programoje pažadėta tai ištaisyti [134].

Apart to, programoje yra visas sąrašas darbo sąlygoms gerinti: žadama peržiūrėti Darbo kodeksą, pirmenybę teikiant darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisių apsaugai, įskaitant netipines užimtumo formas [123], skatinti ir stiprinti kolektyvinius darbo santykius [124].

Darbo vietose bus stiprinama darbuotojų sauga ir sveikata (įskaitant mobingo prevenciją), dažniau be išankstinio įspėjimo pasirodys darbo inspekcija [126].

Ketinama profesines sąjungas aktyviau įtraukti į sprendimų priėmimo procesus, pavyzdžiui, planuojant ir įgyvendinant pagrindines šalies reformas, nustatant migracijos kvotas [125]. Taip pat, bendradarbiaujant su profsąjungomis, žadama kovoti su nelegaliu darbu [128], kas taip pat sumažins išnaudojimo darbe atvejus (primename, kad visa atsakomybė už nelegalų darbą krenta darbdaviui, nes nuo tokio darbo labiausiai nukenčia darbuotojai).

Bus siekiama, kad „gerėtų skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos“ (Bolt, Wolt, ir pan.) ES lygmeniu [133]. Šio punkto formuluotė pasitarnaus įrodinėjant, kad santykiai tarp platformų ir kurjerių bei pavežėjų atitinka santykius tarp darbdavio ir darbuotojo – juk net ir programoje jie vadinami darbuotojais, o ne „platformų verslo partneriais“. Ketinama užkirsti kelią stambių rinkos dalyvių karteliniams susitarimams, kas neabejotinai pagerintų darbuotojų sąlygas [58].

Programoje aiškiai įvardijama problema, kad „Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, iš esmės nepadariusių pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skelbti ES šios srities indeksas“ [449]. Žadama mažinti atskirtį įgyvendinant ES direktyvą dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių ir taikant gana abstrakčias „aktyvias, darbo rinkos poreikiais, o ne lyčių stereotipais pagrįstas priemones“ [451].

Daug dėmesio skirta pažeidžiamiausiems darbo rinkos dalyviams. Žadama remti žmonių su negalia užimtumo skatinimą, jų įtraukimą į darbo rinką ir verslumą [55, 171]. Taip pat džiaugiamės suteikiama didesne parama dirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms [54], bet norime pabrėžti, kad vyresniame amžiuje darbas niekada neturėtų būti būtinybė. Naujoji vyriausybė sieks darbo rinkai geriau paruošti ir jaunimą – didins jaunimo karjeros planavimo konsultavimo prieinamumą, ypatingai kaimiškose teritorijose, tautinių mažumų mokyklose [51].

Visose šiose grupėse siekiama skatinti finansinį raštingumą [55, 100], tad viliamės, kad tai įtrauks ir esminių darbo teisių apmokymą. Galų gale, žadama didinti kokybiškos teisinės pagalbos prieinamumą nepriklausomai nuo žmogaus statuso, jo turto ar pajamų [516], įskaitant valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos prieinamumo didinimą [517].

Labai svarbu, kad programoje matome ir pasižadėjimą skirti „deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis“ [461], vykdyti europinius įsipareigojimus kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lytinės orientacijos [462].

Tikimės, kad planuojama efektyvesnė imigrantų integracija [485] įtrauks ir nuoseklią lietuvių kalbos mokymo sistemą. Neramina „sienų apsaugos užtikrinimas“ [486] – o gal siena pagaliau taps saugi prieglobsčio prašytojams?

Atliepiama specifiniams viešojo sektoriaus darbuotojų poreikiams: saugios darbo sąlygos ir grąžintas priedas socialiniams darbuotojams [147], mažesnė administracinė našta gydytojams [266], geresnės sąlygos ir didesnis atlyginimas mokytojams [281], didesnis atlygis statutiniams pareigūnams [465].

Smagiai skamba didesnis dėmesys menininkų bendruomenėms, meno kūrėjų sąjungoms, skėtinėms organizacijoms ir kūrybinių rezidencijų centrams [387], bet realius pokyčius geriau įvertins MDPS, ypač pažado reikšmingai didinti kultūros darbuotojų vidutinį užmokestį [390].

Kadangi vienas iš esminių G1PS principų – tvari ekonomika, džiaugiamės, kad programoje ne kartą minima klimatui neutrali ekonomika [33, 73] ir progresiniai mokesčiai didžiausias pajamas gaunantiems asmenims [6, 111]. Aiškiai įvardijama, kad labiausiai pasiturintys asmenys turėtų daug svariau prisidėti prie viešųjų paslaugų finansavimo [112]. .

Be galo svarbu, kad minimas palaikymas verslo iniciatyvoms kaimuose [782], skatinamos tvaraus ūkininkavimo sistemos [781], paskatos ir lengvatos bendruomeniniam ir socialiniam verslui [782]. Sunku įsivaizduoti saugesnę darbovietę nei bendruomeniniame versle, kur gautos pajamos investuojamos į pačių bendruomenės žmonių gerovę.

Programa iš esmės nuteikia optimistiškai, matoma daug gerų ženklų, galų gale, profsąjungos paminėtos jau net tris kartus (2020 programoje minėtos tik kartą). Deja, kad ir kaip skaniai atrodo receptas, valdžios, kaip ir mažo vaiko, neverta palikti vienos virtuvėje – be rinkėjų dėmesio ir aktyvaus pilietinio įsitraukimo pasižadėjimai vargiai taps tikrove.

Minimi 2024 metų vyriausybės programos punktai:

58. Skirsime daugiau institucinių resursų, kad būtų užkirstas kelias stambių rinkos dalyvių karteliniams susitarimams, ir kad tokie susitarimai būtų operatyviai atskleidžiami, neleidžiant rinkos dalyviams piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

123. Stiprinsime kolektyvinius darbo santykius, darbuotojų teises, peržiūrėdami Darbo kodeksą, pirmenybę teikdami darbuotojų, kaip silpnesnės darbo santykių pusės, teisių apsaugai, įskaitant netipines užimtumo formas.

124. Skatinsime darbdavius, kurie sąžiningai elgiasi ir tariasi su savo darbuotojais, pavyzdžiui, sudarydami galimybes perkančiajai organizacijai įtraukti į kriterijus kolektyvinės sutarties reikalavimą. Inicijuosime šakinių kolektyvinių sutarčių atsiradimą. Skatinsime kolektyvinius susitarimus dėl suminės darbo laiko apskaitos ir pamaininio darbo įmonėse ir sektoriuose.

125. Stiprinsime Trišalės tarybos institutą, įgalindami socialinius partnerius (profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas) dalyvauti sprendimų priėmimo procese, pavyzdžiui, planuojant ir įgyvendinant pagrindines šalies reformas, nustatant migracijos kvotas ir panašius sprendimus.

126. Stiprinsime darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietose, diegsime socialines inovacijas kovai su mobingu darbo vietoje. Stiprinsime Valstybinės darbo inspekcijos galias, įskaitant teisę tikrinti darbo vietas be išankstinio įspėjimo.

128. Kovosime su nelegaliu darbu. Į kovą su nelegaliu darbu skatinsime aktyviau įsitraukti profesines sąjungas ir darbdavių organizacijas, valstybės ir savivaldybių institucijas, bendruomenes.

130. Vykdysime įsipareigojimus didinti viešojo sektoriaus darbuotojų algas per kolektyvines sutartis ir tobulinsime bazinio dydžio indeksavimo formulę.

131. Didinsime perkvalifikavimo programų finansavimą, skatindami visuomenės pasirengimą kintančiam darbo pobūdžiui ir pažeidžiamų asmenų dalyvavimą darbo rinkoje.

132. Aktyviai dalyvausime ES diskusijoje dėl darbo laiko trumpinimo ir krūvio mažinimo, kartu skatindami mokymąsi visą gyvenimą ir kitus pažangius sprendimus dėl darbo našumo ir prisitaikymo prie besikeičiančios darbo rinkos sąlygų.

133. Viešajame sektoriuje skatinsime, kad studentų praktika būtų apmokama. ES lygmeniu sieksime, kad gerėtų skaitmeninių platformų darbuotojų darbo sąlygos.

134. Persvarstysime ir liberalizuosime streikų tvarką, kuri šiuo metu – griežčiausia Europos Sąjungoje bei ieškosime galimybių, kad kiekvienos valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės valdyboje atsirastų darbuotojų atstovas, atitinkantis valdybos nariams keliamus kompetencijos reikalavimus. Įteisinsime atsakomybę už profsąjungų persekiojimą ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

147. Kursime saugias darbo sąlygas socialiniams darbuotojams, rūpinsimės jų derama kvalifikacija ir atlygiu. Stiprinsime socialinių darbuotojų profesinę savivaldą, sukursime socialinių paslaugų darbuotojų saugos standartą ir užtikrinsime, kad jis veiktų visoje Lietuvoje, grąžinsime 30 procentų darbo užmokesčio priedą virš minimalių darbo užmokesčio koeficientų.

266. Didinsime gydytojų, slaugytojų rengimą ir profesijos patrauklumą, gerinsime jų darbo sąlygas bei mažinsime jų administracinę naštą.

281. Gerindami mokytojų darbo sąlygas ir sykiu spręsdami jų trūkumo problemą, užtikrinsime ženklų pedagogų atlyginimų didinimą. Tobulinsime etatinio apmokėjimo už darbą tvarką.

387. Stiprinsime menininkų bendruomenes, meno kūrėjų sąjungas, skėtines organizacijas ir kūrybinių rezidencijų centrus, kad kūrėjai turėtų visas galimybes aktyviai įsitraukti į meno šakų ir kultūros plėtotę.

390. Kultūros darbuotojams keliami patys aukščiausi kvalifikacijos reikalavimai, todėl rūpinsimės, kad ir vidutinis jų darbo užmokestis reikšmingai didėtų.

449. Lietuva – viena iš nedaugelio ES šalių, iš esmės nepadariusių pažangos lyčių lygybės srityje nuo tada, kai pradėtas skelbti ES šios srities indeksas. Siekdami mažinti atlyginimų, mokamų vyrams ir moterims už tą patį darbą, skirtumus, įgyvendinsime ES direktyvą dėl privalomų darbo užmokesčio skaidrumo priemonių.

450. Plėsime priemonių arsenalą, kurios padėtų geriau derinti darbą su įsipareigojimais šeimai, pvz., tokias kaip neperleidžiama dalis vaiko priežiūros atostogų abiem tėvams.

451. Taikysime aktyvias, darbo rinkos poreikiais, o ne lyčių stereotipais pagrįstas priemones.

457. Mažinsime neigiamą smurto artimoje aplinkoje poveikį darbo rinkai: atsižvelgdami į užsienio šalių gerąją praktiką, sieksime įteisinti mokamas tikslines atostogas nukentėjusiems asmenims.

461. Skirsime deramą dėmesį kovai su neapykantos nusikaltimais, nukreiptais prieš LGBT asmenis, taip pat su kitomis socialinės ir institucinės diskriminacijos šių asmenų atžvilgiu formomis.

462. Vykdysime šalies europinius įsipareigojimus kovoti su bet kokia diskriminacija dėl lytinės orientacijos.

465. Sieksime nuosekliai ir tolygiai didinti statutinių pareigūnų darbo užmokestį visose pareigūnų grandyse bei įtvirtinti teisines ir finansines sąlygas, kad pradedančio tarnybą statutinio pareigūno darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei paskutinių kalendorinių metų vidutinis šalies darbo užmokestis, o pareigūnų socialinės garantijos atitiktų jų statusą.

485. Sukursime naujas bei efektyvinsime esamas imigrantų integracijos Lietuvoje programas. Į sprendimų priėmimą dėl užsieniečių darbo leidimų įtrauksime savivaldybes.

486. Bendradarbiaudami su ES institucijomis, užtikrinsime sienų apsaugą, kovosime su prekyba žmonėmis ir nusikalstamu žmonių išnaudojimu bei gerinsime asmenų, kuriems reikia prieglobsčio, apsaugą.

516. Profesionali, kokybiška teisinė pagalba turi pasiekti visus asmenis, kuriems jos reikia, nepriklausomai nuo žmogaus statuso, jo turto ar pajamų.

517. Didinsime valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos prieinamumą.

781. Skatinsime tvaraus ūkininkavimo sistemas bei kursime naujas rėmimo priemones „kuo tvariau – kuo daugiau“ auginantiems/gaminantiems žemės ūkio veiklos subjektams.

782. Palaikome klestinčių kaimų idėją. Remsime vietos iniciatyvas, kurios skatins verslumą ir užimtumą kaime bei užtikrins šių iniciatyvų tęstinumą.

783. Sukursime finansinių paskatų ir lengvatų sistemą bendruomeniniam ir socialiniam verslui.