G1PS darbuotojų portretai: Emilis

Liko vos kelios dienos iki gegužės 4-osios – dienos, iki kurios reikia pateikti pajamų deklaraciją VMI. Skirti paramą nevyriausybinėms organizacijoms (1,2% GPM), politinėms partijoms (0,6%) ir profesinėms sąjungoms (0,6%) bus galima ir vėliau, bet dauguma žmonių šiuos dalykus daro vienu kartu. Tad nepamirškite! Labai detalią ir aiškią instrukciją, kaip paskirti paramą G1PS, rasite čia.

O mes tradiciškai norime parodyti, ką jūsų parama veiks. Didžioji dalis profsąjungos biudžeto išleidžiama nuostabiųjų jos darbuotojų atlyginimams – tad susipažinkite su tais, kurių darbo vietas remiate. Šįkart prisistato G1PS išorinės komunikacijos specialistas ir darbo teisės konsultacijų koordinatorius Emil Starodubov.

G1PSe dirbu nuo 2023-ųjų rugsėjo, tai šiuo metu esu seniausias darbuotojas. Labai man brangi ši profsąjunga, nes kol kas, atrodo, nuoširdžiausiai gerbianti kairiąsias pažiūras organizacija be savanaudiškų ambicijų. Paprastai tariant, mes dirbame, kad kitiems darbuotojams Lietuvoje būtų normaliau dirbti.

Kaip išorinės komunikacijos specialistas, kasdien bandau aprėpti visus skirtingus galus, kuriuos veikia profsąjunga, atrinkti, ką galima viešinti, o ko – ne, ir bandyti visa tai pateikti socialiniams tinklams priimtina forma. To, ko negalime viešinti, deja, yra erzinančiai daug. Būna labai įdomių bylų, kurios pasibaigia taikos sutartimis su punktais apie konfidencialumą, bet visada darbuotojų naudą keliame aukščiau už galimybę pasigirti laimėjimais. Jei tik konfidencialumo sutartis leidžia kažką daugiau pasiekti, tai ją ir pasirašome.

Labai įdomus šio darbo aspektas – bandyti išlaikyti G1PSo balsą, jaunatvišką toną, kartu prieinamą tiems, kurie nesinaudoja soc. tinklais kiekvieną dieną. Kad atitiktų tai, kaip yra realybėje, nes ir esam jaunatviška profsąjunga. Nebijom rašyti nuoširdžiai, kaip yra, bet stengiamės ir išlaikyti profesionalumo standartus. Dabar G1PS galima rasti feisbuke, instagrame ir linkedine. Svarbiausi dalykai atsiranda ir mūsų puslapyje, kurį per vasarą planuojam gerokai atnaujinti.

Mano santykis su soc. tinklais sudėtingas. Būna, šeštadienį jau būnu išsijungęs visus darbo reikalus, įsijungiu savo feisbuką, o ten G1PSo paskyra prijungta, ir vėl užgriūna kokios nors žinutės. Tenka užmesti akį. Sunku atsiriboti, o ir algoritmai mano asmeniniai persisunkę G1PSo poreikiais.

Kaip teisės konsultacijų koordinatorius, prižiūriu el. paštą konsultacijos@g1ps.lt, kad naujos užklausos kuo greičiau pasiektų konsultantus savanorius. Būna labai įvairių tų užklausų, vienur labai detaliai aprašyta visa situacija, kitur tik keli sakiniai. Kartais iš pradžių išgaunu daugiau informacijos ir tada perduodu konsultantams.

Dažnai pats apsiimu, ypač kai klausimai yra ne tiesiogiai apie darbo teisę. Nemažai ir skambučių būna, kai man pačiam paprasčiau paaiškinti, nei kam nors perduoti. Tai „koordinatorius“ yra ir konsultantas didžiąja dalimi. O pats koordinavimas vyksta pokalbių programėlėje – pasiūlau naujus atvejus, pažiūriu, kad atsakytų iki tam tikro laiko, palaikau konsultantus įvairiais klausimais. Kartais užtenka tik padrąsinimo, nes tie, kas jau seniau konsultuoja, turi nemažai patirties, o ir naujausia konsultantų laida buvo gerai apmokyta, tai žinių jiems netrūksta. Galų gale, nesu teisininkas ir sudėtingesniais atvejais vis tiek konsultuojamės su Jurgiu ar Emilija.

Labai didžiuojuosi mūsų nemokamomis darbo teisės konsultacijomis, nes nėra daugiau tokios paslaugos Lietuvoje. Kiek žinau, kitos profsąjungos konsultuoja tik savo narius ir kratosi neaiškių bylų, neturi galimybių konsultuoti užsienio kalbomis. Iš nuoseklaus poreikio ir atsiliepimų matau, kad mūsų veikla labai reikalinga ir keičianti gyvenimus.

Bet svarbu neįsijausti į gelbėtojų rolę. Ir konsultantams primenu, ir pats mokausi nepamiršti, kad mūsų tikslas yra padėti žmonėms susitvarkyti, o ne tvarkyti reikalus už juos, t. y. įgalinti darbuotojus, o ne atvirkščiai. Nes darbuotojai dažniausiai gali ir patys sau atstovauti, bent kol byla neprieina teismo. Konsultuojam iš idėjos, iš solidarumo, bet kartais būna, kad konsultuojami žmonės ne iki galo supranta, koks tas santykis, ir neįvertina, kad tai yra didžiąja dalimi savanoriškas darbas, perkrauna mus laiškais, kurie gali būti trumpesni ar nukreipti kažkur kitur.

G1PSe dirbu 0,75 etato, todėl prisiduriu mokydamas suaugusiuosius anglų kalbos. Baigiau anglų filologijos bakalaurą su Rytų Azijos gretutinėmis studijomis ir taikomosios anglų kalbotyros magistrą. Bakalaurinis buvo apie tai, kaip Pentagonas legitimizavo civilių aukas, kai JAV traukėsi iš Afganistano, o magistrinis – apie Rusijos propagandą apie invaziją į Ukrainą pačios Rusijos išlaikomoje žiniasklaidoje anglų kalba.

Kas mane tuomet nustebino darant šį tyrimą – tai visiškas Rusijos propagandos bukumas. Magistriniame nagrinėjau būtent TASS, kuri daug kur vis dar įvardinama kaip viena didžiųjų pasaulio naujienų agentūrų, nors nuo pat įkūrimo niekada tokia nebuvo. Virš šimto metų išsilaikė ir visada buvo Sovietų Sąjungos ir Rusijos valdžios ruporas – ir techniškai, ir turiniu. Tai, kas mane tada stebino (kaip naglai meluojama ir nesiskaitoma visiškai su informacijos nuoseklumu, net nebandoma kurti įtikinamo pasakojimo), per tą laiką jau keliolika kartų perspjovė Trumpo retorika, o pastaraisiais metais labai liūdinančiai matau tą patį LRT antraštėse, susijusiose su Izraeliu. Iki visiškų banalybių – lygiai kaip Rusijos žiniasklaidoje rusų civiliai yra „žudomi“, o ukrainiečių – „žūsta“, taip pas mus palestiniečiai ir libaniečiai vis „žūsta“, o izraeliečiai „žudomi“. Nuvylė smarkiai LRT. Nagrinėjau visokias legitimacijos teorijas, aštuoniolika lingvistinių propagandos technikų su skirtingomis atšakomis – o, pasirodo, niekam to nereikia, užtenka tiesiog bukai meluoti, ir viskas.

Laisvalaikiu pastarąjį pusmetį užsiiminėjau statybom, apdaila ir net staliaus amatu. Pusę metų su žmona įsirenginėjom naują butą, o dabar prisidedu prie socialinio centro „Emma“ įsikūrimo naujose patalpose Kauno centre. Gegužės 1-ąją šiuose mano mylimuose bendruomenės namuose vyks G1PS biuro-studijos atidarymas.

Dar groju gitara ir sintezatoriumi. Neseniai pavyko suburti savotišką savitarpio pagalbos grupę, grojam ir raginam vienas kitą kurti muziką, nes šiaip darbą ir laisvalaikį derinti sekasi sunkiai. Nuo pat darbo profsąjungoje pradžios stebiu, kaip visus mokom laikytis drausmės, nedirbti po darbo valandų, neskirti viso gyvenimo darbui, bet patys profsąjungoj labai įsijaučiam ir šitas taisykles pažeidinėjam. Bet mokausi atsiriboti ir pailsėti.

0,6% GPM pirmiausia raginu skirti G1PS, o jei netinka – tada bet kuriai kitai profsąjungai, išskyrus Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinę sąjungą, nes jos darbas apsiriboja Stambulo konvencijos sabotavimu ir reklamomis, raginančiomis jiems skirti paramą, jų veiklos aprašyme nėra nei žodžio apie darbuotojus. Kai sužinai, kiek yra narių kitose profsąjungose ir ką jos nuveikė per metus, stipriai įvertini, kad G1PS gimė iš aktyvizmo ir ją toliau palaiko vis naujai prisijungiantys aktyvistai. Labai aktyvi profsąjunga!

Labai įdomus dalykas yra Darbo ginčų komisija (DGK), juokaujam, kad tai institucija tarp teismo ir turgaus. Yra daug teismo posėdžio elementų: atsakovas ir ieškovas, jų atstovai, bylos dėstymas, atsiliepimai, baigiamosios kalbos, bet viskas labai lankstu ir labai priklauso nuo kiekvienos komisijos pirmininko požiūrio į bylą ir į darbą apskritai. Ne taip kaip teisme, nėra griežto reikalavimo komisijai išlikti neutraliai ir kartais akivaizdu, kad nuo posėdžio pradžios komisija bando palenkti sprendimą darbdavio naudai. Bet vis tiek labai džiaugiuosi, kad tokia institucija Lietuvoje yra, kad ji nemokama ir visiems darbuotojams prieinama.

Pats esu nemažai darbuotojų atstovavęs DGK. Byla, kuri įsiminė ir apie kurią galiu pasakoti – kai atstovavau „Eurokos“ pardavėjai, prieš kurią jos vadovė darbo vietoje smurtavo ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai. Man buvo labai svarbu, kad tuo atveju būtų atkurtas teisingumas. Tuo labiau, kad tai buvo ne pirma darbuotoja, kuri kreipėsi į mus dėl tos pačios vadovės elgesio, o įmonė nieko dėl to nedarė. Nors DGK pirmininkė posėdžio metu labai atsainiai žiūrėjo į atvejį ir bandė nurašyti asmeniniams konfliktams, vis dėlto oficialiame sprendime smurtas buvo pripažintas ir skirta nematerialios žalos kompensacija.

Darbuotojui, kuris kreipiasi į DGK, patarčiau per posėdžius per daug nesiblaškyti, nes darbdaviai mėgsta pradėti kaišioti kitus argumentus. Kreipiesi, pvz., dėl to, kad tau paskutinę darbo dieną neišmokėjo visos algos, o tau pradeda aiškinti, kaip tu prieš pusę metų ten kažkokio dokumento nepateikei, kad vėluodavai į darbą... Tai tiesiog reikia nesivelti, laikyti prieš save savo prašymą ir skaityti vėl ir vėl: tas ir tas nutiko, prašau to ir to. Darbo teisė dažniausiai nėra diskusijų objektas, darbo kodekse ir kituose teisės aktuose gana aiškiai viskas aprašyta. Geriau nesivelti į turgų ir aiškiai žinoti, ko sieki.