G1PS darbuotojų portretai: Rokas

Paremkite G1PS neišleisdami nė cento – skirkite 0,6 % savo GPM mūsų profsąjungai. Čia yra labai paprasta instrukcija su paveiksliukais, kaip tai padaryti. Užtruksite, tikrąja tų žodžių prasme, tris minutes.

O mes jums toliau pasakojame apie žmones, kurių algoms teks didžioji dalis jūsų skirtos paramos. Šiandien prisistato G1PS vidinės komunikacijos specialistas Rokas Linkevičius.

Esu naujausias G1PS darbuotojas, dirbu nuo pernai gegužės, tai jau beveik metai. Mano pareigos – tikrinti profsąjungos el. paštą, atsakyti į laiškus arba perduoti juos kitiems darbuotojams, ruošti naujienlaiškį, visokius pranešimus nariams per vidinius kanalus, vieną kitą postą parašyti, taip pat ruošti projektus ir ataskaitas, daryti apklausas ir kitokiais epizodiniais darbeliais užsiimti. Dažnai vienos savaitės darbai visiškai skiriasi nuo kitos, tad negyvenu nuobodžiai.

Dar esu atsakingas už nario mokestį, čia ypač opus reikalas: judinti, priminti, klausti, gal kas negerai, gal profsąjunga neišpildo lūkesčių. Nėra labai malonu būti prievaizdu, rašyti priminimus ar, tuo labiau, skambinti žmonėms ir prašyti susimokėti. Ir anksčiau darbuose teko užsiimti panašia veikla. Negalvojau, kad ir G1PSe taip reikės. Bet čia tiesiog yra dalykas, kurį reikia padaryt. Tikėtina, kad jei dabar pasiraitosiu rankoves, prisiruošiu paskambint šimtui žmonių ir pačią mokėjimo sistemą bei tvarką šiek tiek padailinsiu, tai ateityje nereikės profsąjungai pernelyg tokiais dalykais rūpintis, bus aiškiau ir saugiau.

Šiaip darbas G1PSe man labai patinka, labai juo džiaugiuosi. Atėjau keistam gyvenimo laikotarpy, kai daug visokių pokyčių buvo ir kažkaip iš karto pasijutau savo vietoj. Net per darbo pokalbį, kai reikėjo pasakoti apie save dalykus, atrodė, kad viskas kryptingai vedė į šitą vietą. Tenka rašyt visokius tekstus, čia mano mėgstama veikla. Ir idėjiškai turiu kažkokį bagažą, atrodo, kad labai šalia yra ir profsąjungos vertybės, ir tikslai.

Manau, kad G1PS yra labai kieta darbovietė. Ir iš tikrųjų kieti dalykai darosi, ne tik kažkokios vertybės atspindimos (ko irgi reikia), bet vis prašmėžuoja karts nuo karto tas profsąjungos vardas ir faina, kad galiu pasakyt: „O, aš esu šito dalis.“ Manau, kad pasiliksiu čia ilgam. Vienareikšmiškai.

Šiuo metu šalia darbo profsąjungoje studijuoju semiotikos magistrantūroje, rašau darbą iš architektūros. Bandau kompensuoti savo neišsipildžiusią svajonę tapti architektu, nes pasirinkau socialinio mokslininko kelią ir nežinau, ar esu iki galo juo patenkintas. Tai dabar bandau, kiek leidžia galimybės, persikvalifikuoti į tai, kas mano širdyje. Analizuoju prastą šiuolaikinę Vilniaus architektūrą.

Kuo ji prasta? Visų pirma, ji vizualiai neįspūdinga pagal jokius standartus ir labai jaučiasi, kad ji suprojektuota remiantis pelno siekimu, siekiant išspausti kuo daugiau ploto, kuo daugiau funkcijų įdėt, kad atsipirktų. Taip pat dažnai „nemiestietiška“, uždara, orientuota į specifinį, dažnai aukštesnių socialinių klasių naudotoją. Aš bandau savo darbe surinkti iš skirtingų dalių metodologiją, kuri galėtų pagrįsti šituos mano išvedžiojimus moksliškai, kad taip, ši architektūra yra bloga dėl specifinių socialinių indikacijų, kontekstų, kuriuose ji kyla.

Analizuoju projektą „Bellini“, pastatą prie Neries, jis suprojektuotas taip, kad iš tam tikro taško matytųsi Katedros varpinės bokštas. Čia lyg ir signalizuojama, jog vystytojai pasiruošę paaukoti gyvenamąjį plotą, kad žmonės galėtų grožėtis Katedra. Vystytojams, vadinasi, reikšmingas Vilniaus peizažas ir istorija. Tai čia tiesmukas vertybių deklaravimas, bet kai pradedi gilintis, tai pasirodo – jei jums taip stipriai rūpi Vilniaus peizažas ir istorija, kodėl, žiūrint iš kito taško, kai Katedros nesimato, tas pastatas yra toks šlykštus ir taip stipriai iškreipia visą aplinką, visą kaimynystę? Kodėl negalima buvo tos istorijos ir čia atspindėti? Kartu, jei jums taip rūpi Vilnius, kodėl keturių aukštų pastate yra tik vienuolika butų? Nė vienas toks butas nebus įkandamas eiliniam Vilniaus gyventojui. Tai yra skirtis tarp deklaruojamų vertybių ir kitų, užslėptų, kurios dažnai atsiremia į kapitalistinius, pelno dalykus.

Šiuo metu beveik nieko daugiau ir neveikiu, nes rašomas magistras yra mano kūdikis, meilės vaisius, į kurį bandau sudėti visus savo interesus: ir leftistinius paskaitymus, ir meilę pasivaikščiojimams, ir pomėgį kritikuoti.

Savo meilę miestui bandau ir į G1PSą įnešti. Paanonsuosiu, kad kažkada netolimoje ateityje norim nuomininkų padalinį burti. Poreikis kyla, nes prasta architektūra dažnai yra patiriama ne tik praeinant pro šalį, bet ir joje gyvenant, ir daug už nuomą mokant, ir priklausant nuo nuomotojo(s) malonės. Kas kartą – kaip loterija, tai pasiseka su rūpestinga buto savininke, tai tenka kovot už depozitą, ar skambinėti ir reikalauti, kad boilerį kuo greičiau pataisytų, nes vidury žiemos jau savaitę karšto vandens nėra (yra man buvę). Kaip sakė vienas mano mėgstamas autorius, žemvaldžių politinė galia yra visų kitų galios sistemų pagrindas, tad tikrai reikalinga tokia iniciatyva. Tas pats autorius dar rašė, kad tik ginklu (mūsų atveju, teisiniu) galima nuraminti žemvaldžių diktatą, tad neužilgo kviesim burtis ir parodyti, kad taip lengvai su dideliais nuomos mokesčiais, prasta gyvenimo kokybe ir nuomininkų išpindėjimais nesitaikstysim!

O kalbant bendrai, G1PS – tarsi geras pagrindas, ant kurio stovėdamas jautiesi stabiliau. Kai kam G1PS yra tarsi gelbėjimo valtis iškritus už borto, gal paskutinė išeitis, bet jei su didelėm problemom nesusiduri – pirmiausia gali būti tikras, kad esi bendruomenės dalis. Jei yra poreikis įsitraukti, tai tikrai galima, aš ir pats draugų čia susiradau, faina, kad galima kartu pasijuokti iš kokių nors verslininkų neadekvačių pasisakymų. Ir kartu visą laiką žinai, kad jei kokios problemos iškils, tai bus žmonių, kurie draugiškai padės. Yra čia draugiškumo, neformalumo, neprisidengiama kažkokiom pozicijom ar nuopelnais, kad čia aš va kietesnis už tave ir prašau į mane tiesiogiai nesikreipti, čia mano padėjėjai, prašom. Visi vienam puode verda ir todėl jaučiasi toks užnugaris, kad, jeigu ką, tai susirinks šaikelė prie kebabinės ar kažkur ir pareikalaus to, kas priklauso. Gauja tokia. Nenorėčiau įsigyt tokių priešų, prasidėt su tokiais. Visai pavojingi žmonės.